Akmenės krašto ambasadoriai. Ambasadorius Edvilas Raudonikis
Kuomet tūlas akmeniškis pradeda bambėti apie tai, kad provincijos vaikui užverti svarbių šalies postų vartai ir jis, vargu, ar taps žinomas tolėliau savo rajono ar šalies, kad ir koks gabus jis bebūtų, nusišypsau tardamas, jog pažįstu bent porą savo krašto žmonių, dirbančių Užsienio reikalų ministerijoje. Ir ne šiaip dirbančių, o einančių pakankamai aukštas ir Lietuvai svarbias pareigas. Vienas iš jų – ne per seniausiai ambasadoriaus kadenciją Čekijoje baigęs Edvilas Raudonikis.
Kas esi dabar? Kaip save pristatai kasdienybėje, tarkime, rašydamas el.laišką, prisistatydamas telefoninio skambučio metu?
Šiuo metu dirbu užsienio reikalų ministerijoje Vilniuje ir esu ambasadorius ypatingiems pavedimams klimato diplomatijos klausimais. Taip prisistatau, kai tenka rašyti oficialius laiškus ar skambinti nepažįstamiems žmonėms.
Kaip apibūdintum Naująją Akmenę ir paties gyvenimą čia? Kurie žmonės įsirėžė į atmintį? Ar dažnai gali čia grįžti?
Likimas suteikė galimybę tapti diplomatu. O tai yra ne tik profesija, darbas, kuris prasideda aštuntą ryte ir baigiasi penktą po pietų, bet veikiau gyvenimo būdas, visiškai įtraukiantis kartu ir visą šeimą. Su žmona neseniai paskaičiavome, kad per pastaruosius dvidešimt dvejus metus teko kraustytis dešimt kartų. Keliaujant per įvairias sostines pažinome daug vietinių žmonių, tačiau nemažai laiko teko praleisti ir vadinamųjų „ekspatų“, arba kitaip tariant atvykėlių iš kitur, bendruomenėje. Ir dabar retrospektyviai galvodamas apie savo gimtąjį miestą suprantu, kad pirmąją „ekspatų“ bendruomenę sutikau būtent ten. Naujoji Akmenė buvo naujas miestas ir didelę jo dalį sudarė atvykėliai (suvažiavėliai). Vieni iš arčiau, kiti iš toliau. Mano paties tėvai buvo atvykę iš kitur: mama nuo Šakių, tėtė nuo Biržų, abu susitikę studijose Kaune, atvykę dirbti į Naująją Akmenę su mano seserimi, gimusia Utenoje. Ir buvo daugiau negu normalu, kad vaikystės kiemo draugų giminės ar artimi pažįstami buvo iš kitų Lietuvos ir ne tik Lietuvos vietų. Dauguma tų atvykėlių buvo išsilavinę žmonės. Manau, kad ir dabartinis miesto atsigavimas iš dalies remiasi šiuo palikimu.
Su tėvais Naujojoje Akmenėje mokyklos metais.
Visas Ramūno ŽIMANTO pokalbis su ambasadoriumi Edvilu RAUDONIKIU šeštadienio, sausio 30 d., VIENYBĖJE.