Akmenės rajono 70-mečiui. Prisiminimuose – įvykiai ir žmonės

Taip lemtis padiktavo, kad minėdami rajono įkūrimo 70-metį, atsisveikinome su jo istorijos liudininku ir aktyviu dalyviu, pedagogu ir visuomenės veikėju Kazimieru Pakelčiu. Paskirtas į tebesikuriantį Akmenės rajoną, mokytojas jame liko visam gyvenimui, išugdė šimtus dorų ir darbščių auklėtinių, o išeidamas paliko rajono visuomenei išsamius prisiminimus apie darbą Akmenės vidurinėje mokykloje, rajono švietimo skyriuje bei Naujosios Akmenės trečiojoje vidurinėje mokykloje. Atkūrus vietos savivaldos sistemą, Kazimieras Pakeltis vadovavo demokratiškai išrinktai rajono tarybai.

Pagerbdami Kazimiero Pakelčio atminimą atskleižiame keletą jo prisiminimų puslapių, kurie yra tikras šio krašto metraštis ir primena, kas, kur ir kaip buvo anais tolimais rajono pradžios metais.

Nutolę, tačiau neužmirštami mūsų jaunystės takai (1)

Kazimieras PAKELTIS

Du kurso draugai, abu Kazimierai – geografas Balčiūnas ir aš – 1951 metų rugsėjo 7 d. buvome iškviesti į Šiaulių srities švietimo skyrių. Ten kadrų skyriaus viršininkė Radavičienė pareiškė, kad Kazimieras Balčiūnas skiriamas Tytuvėnų rajono švietimo skyriaus žinion, o aš perduodamas Akmenės švietimo skyriaus globai.

Apie Akmenę jokių išankstinių žinių neturėjau. Tik žinojau, kad jinai Žemaitijoje.

Iš karto buvo užpildyta darbo knygelė, ir nuo rugsėjo 8 dienos aš tapau Akmenės vidurinės mokyklos fizikos mokytoju.

Kažin kodėl buvau įsitikinęs, kad Akmenė bus panaši į normalų miestą. Juk rajono centras. Tačiau teko labai nusivilti. Pasirodė, jog tai aptriušusių, seniai statytų namų, dažniausiai lentelių stogais, sankaupa. Tie namai pabirę aplink centrinę aikštę ir palei siaurokas gatveles. Be abejo, didingiausias pastatas buvo bažnyčia, dar karo metais pakreiptu, tačiau nenugriuvusiu bokštu, labai panaši į Palangos bažnyčią. (…)

Antras pagal dydį bei išvaizdą buvo mokyklos pastatas. Tai dviaukštis 1938 metais pastatytas 6 skyrių pradinės mokyklos mūras.

 

Daugiau šeštadienio, rugsėjo 19 d., Vienybėje.