Atverti užslėptas patirtis
Kai nuolatiniais palydovais tampa ne šypsena ir juokas, o skausmas, kančia, ašaros, liūdesys, beviltiškumas ir kiti sprangūs jausmai. Tos emocijos tikrai tokios dygios, kad jomis galima ne juokais paspringti, jei kokia draugiška ranka nepaplekšnos per nugarą, kad vėl atgautume kvapą.
Stebuklingų piliulių, kurios neturėtų sunkaus šalutinio poveikio nėra, o štai laikas praleistas su jus palaikančiu asmeniu yra gydymas be neigiamų pasekmių. Kai patys išmokstame priimti pagalbą – emocinę, psichologinę ar fizinę, apsidairykime, gal galime pasidalinti tokia gydomąja galia su kitu žmogumi ar žmonėmis. Tam ypač tinka „Žvelk giliau“ projekto psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos savanoriška veikla.
Kaip tauta, lietuviai neretai esame įvardijami šalti ir uždari. Nors tai, žinoma, yra stereotipas, tačiau jis atspindi ir tam tikrą tiesą: mes neturime įpročio dalintis ir kalbėtis apie tai, kaip jaučiamės ar kokius sunkumus patiriame. Tačiau gebėjimas ir įprotis dalintis turi daug teigiamų padarinių mūsų psichologinei gerovei. Asmens patyrusio sunkias patirtis pasidalinimas su kitu yra tyrimais įrodytas efektingiausias būdas laužyti stigmas apie psichikos sveikatą.
Kai raginimas „nekreipk dėmesio“ arba „neimk į galvą“ neveikia. Ši isorija apie ilgoką dėl stereotipų ir baimių kelią iki psichiatro kabineto. Kai kasdieniniais palydovais tampa skausmas, nerimas iki panikos priepuolių, liūdesys, beviltiškumas gyvenimas tampa ne tik tau pačiam sprangus, patirtais išgyvenimais susitikime dalinosi septyniasdešimt penkerių moteris.
Kaip ir daugeliui jos kartos žmonių patirčių kliuvo įvairių, tačiau visus sunkumus įveikdavo. Ypatingi sunkumai prasidėjo po vyrą ištikusios nelaimės. Prireikė nuolatinės priežiūros. Moteris paliko darbą. Palaidojusi vyrą, persikėlė arčiau vaikų. Naujas miestas, aplink nepažįstami žmonės, o ir vaikai gyveno savo gyvenimus. Be įprasto bendravimo moteris pasijuto vieniša, į kasdieninę rutiną ėmė jautriau reaguoti. Pasiguodusi artimiesiems, moteris dažniausiai sulaukdavo pamokymų „nekreipk dėmesio“ arba „neimk į galvą“. Deja, tai neveikdavo. Ištiko pirmasis panikos priepuolis, sutriko miegas, atsirado įvairių fizinių skausmų. Apsilankymai pas šeimos gydytoją ir vaistinėje tik trumpam padėdavo. Šviesos ir ramybės ieškojo bažnyčioje, bet ir tai veikdavo trumpai. Panikos priepuoliai pasikartodavo. Išbandė daugybę būdų sau padėti. Galvojo ir apie vizititą pas psichiatrą, bet baiminosi nuosprendžio lyg pas teisėją, o ir artimoje aplinkoje išgirsta pastaba „juk nesi durna“ sulaikydavo. Vis sunkiau buvo kur nors išeiti, nervino kasdieninė rutina. Tačiau atsirado žmogus padrąsinęs kreiptis pas psichiatrą, ir ji pasiryžo. Šiandien moteris jaučiasi kitaip. Net anūkai pastebėjo, kad močiutė moka būti linksma ir net dainuoja. Gyvenimas, nežiūrint visų sunkumų, visai nebeviltiškas. Depresija nei nuo burtų, nei nuo užkalbėjimų nepraeina, šiandien sako moteris.
Kiekvieno iš mūsų išgyventos situacijos, patyrimai neretai yra panašūs, tačiau disponavimas patirtimi turi daug labai individualių niuansų. Ką daryti su mūsų patirtimi, išgyvenimais, kad jie nestabdytų gyvenimo ir netemdytų minčių? Psichikos sveikatos ambasadorė Tatjana „Svarbiausia ieškoti kelio, kaip išeiti iš juodų minčių ir pakilti iš depresiškų nuotaikų“, – sakė Tatjana, pasidalinusi ne tik gniuždančiomis patirtimis iš skaudžiais praradimais paženklinto gyvenimo etapo, bet ir atradimais, kaip keltis ir atsistoti. „Jei jauti, kad sieloje taip nepakeliamai skauda, eik į žmones, ieškok žmogaus, eik į bažnyčią, ieškok Dievo, tik išeik iš tos nuodijančios aplinkos. Ieškok naujų ryšių, naujų žmonių, imkis naujų užsiėmimų, bandyk ir bandyk. Tai padeda atsistoti“, – sakė Tatjana.
Kiekvienas jos kaip Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos ambasadorės susitikimas su žmonėmis, anot Tatjanos, dovanoja ne tik nuoširdaus bendravimo laiką, bet ir neįkainojamų patirčių. „Stengiuosi ne tik kalbėti, bet ir prakalbinti bei išklausyti“, – apie patirtis susitikimuose sako pasichikos sveikatos ambasadorė.
„Tatjanos pasakojimas sujudino mintis. Grįžusi namo susimąsčiau, atminty iškilo ir mano pačios išgyvenimai, juodos mintys ir slegiančios emocijos. Būta beviltiškų momentų, kai norėjosi užmigti ir neatsibusti“, – sako Irina. Šeimos krizė, sekinanti kasdienybės rutina, serganti motina, problemos versle, o kai atrodė, kad jau daugiau vienam žmogui nebegali kliūti išbandymų – labai jai brangios sesers netektis. Vienu metu, vienam žmogui tiek patirti ir kaip nepalūžti?
Man pasisekė, šalia buvo artimieji, kurie padėjo, guodė ir glaudė, lengvino naštą. Buvo neįkainojama dovana turėti juos šalia. Laiku supratau, kad tik sutvarkius mintis, pradėsiu matyti pasaulį kitomis spalvomis“, – prisimena kelio iš sunkių išgyvenimų paieškas Irina.
Renginiuose, pastebi psichikos sveikatos koordinatorius G. Dalinkevičius, labiausiai įsimintinas žmonių atvirumas ir bendravimas. Susitikimas sukelia teigiamų emocijų, jame daug pozytivumo. „Verta plačiau skleisti žinią apie šio projekto veiklą, nes 65+ žmonių tarpe yra daug užslėptos gyvenimiškos patirties, kurią atverti daugeliui trūksta drąsos. Projekto tikslai atliepia 65+ tikslinės grupės lūkesčius ir leidžia giliau suvokti savo turėtas, pergyventas stigmas ir jų reiškinius, ypač netikėtai atrandant savistigmų sąvokas. Verta prisijungti prie mūsų“, -sako Gediminas Dalinkevičius.
Lilija SMALAKIENĖ,
Ambasadorių iniciatyvos tikslas – įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje.
Projekto organizatorius – Higienos institutas, projektą finansuoja – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija „Žvelk giliau“