Dėl Akmenės krašto
Pats kukliausias, kad ir nedaug jėgų reikalingas darbas yra vertingas savam kraštui. Jei kiekvienas po trupinėlį, po saujelę nešime į bendrą aruodą – klestėsime. Visada šalia pirmojo iniciatoriaus susiburia būrys tokių pat – norinčių ir galinčių padėti. Kad tai tiesa, įrodo apdovanojimai, įteikti lapkričio 18 – ąją Naujosios Akmenės kultūros rūmuose „Padėkos vakare 2022“. Tradicinis renginys, sukviečiantis rajono bendruomenę jau šešerius metus.
Visada yra už ką padėkoti, apkabinti apdovanotuosius kukliu, bet prasmingu žodžiu „Ačiū“, įteikti gėlės žiedą. Žmogus žino, kad jo darbą vertina, kad veikla turi prasmę. Apdovanotieji ir tą vakarą pagerbtieji pripažino, kad malonu jausti palaikymą, bet dirba tikrai ne dėl apdovanojimo. Apdovanojimas – meninė stiklo statulėlė. Apdovanojimus įteikė regalijomis pasipuošęs, o taip nedažnai būna, rajono meras V. Mitrofanovas ir Administracijos direktorė A. Laucienė. Kalbėdamas apie žmones, kurie šiemet padarė daugiau nei pagal pareigas priklausytų, o dažnu atveju – tai savanoriška, pinigais nekompensuojama veikla, meras pajuokavo apie „naują lenktyniavimo tikslą“ – pasivyti ir aplenkti Akmenės rajoną. Taip kalba kaimyninėse savivaldybėse. „Bet mes nepasiduosime“, – plojimais šį mero pažadą palydėjo pilnutėlė salė žmonių.
Baigsis metai, ir vasaris primins mums baisiojo karo Ukrainoje pradžią. Lietuva, žinoma, ir Akmenės kraštas, atvėrė namų duris karo pabėgėliams. Svetima šalis, kita kalba, daug klausimų: Naujojoje Akmenėje gyvenanti, ilgus dešimtmečius mokytojavusi Irena Balkauskienė ėmėsi iniciatyvos mokyti ukrainiečius lietuvių kalbos. Ji nominuota apdovanojimui ir tą vakarą apdovanojimas įteiktas. Irena jaudinosi, dėkodama paminėjo jai brangius žmones, kurie padeda ir palaiko.
Romos JONIKIENĖS padėkos vakaro įspūdžiai – antradienio numeryje.