„Dieviškas grožis/ moną lizą pranoksta/ liepžiedis…“

Haiku pasiskolinau iš Povilo Kuprio. Birželio vidurys, o liepa jau skelbia aukščiausią žydėjimo lygį, taip saldu nuo jos sklindančio tikros vasaros aromato, taip gyva nuo dūzgiančių  bičių, verčiančių nesąmoningai pajusti burnoje medaus skonį. Braškių metas persikėlė kokiu dešimtadieniu.  Gėlynai šiek tiek sumišo, nes išsiderino žydėjimo grafikas. Ar tai laikas taip skuba, ar aš vėluoju, ar tik Saulė smagiai ridenasi į aukščiausią vietą, kad visai sutrumpintų tamsos laiką? Po ilgai gęstančio vakaro sutemos nespėja užmesti savo marškos, vėl pradeda švisti. Danguje išblunka žvaigždės ir pasislepia… iki rugpjūčio…  Net vidurnaktį pas mus nesutemsta, o toliau į šiaurę, sako,  ir visai nėra nakties… Esu dabar, kol dienos nepradėjo trumpėti…

Ar dėl ilgo dienos šviesumo, ar dėl aplinkos gražumo ilgiau gamtoje norisi būti.

Šiauriečiai sako, kad dėl gamtos jie tokie laimingi. Ir pataria vietoj ėjimo pas gydytoją eiti į mišką ar prie ežero. Kas rytą sutinku būreliais ir po vieną šiaurietiško ėjimo entuziastus.Laimingus. Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ąją vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių. Suomija, Danija ir Norvegija yra sąrašo lyderės.  Teigiama, jog skandinavų laimės paslaptis – rūpinimasis ne tik pinigine gerove.

Žaliose erdvėse praleista vaikystė daro mus emociškai sveikesnius, taip sako Danijos mokslininkai, įspėdami besigrūdančius gyventi miestuose ir didmiesčiuose.

O štai Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai  sako, kad žmogaus pyktis didėja kartu su užterštumu.

Mokslu pasitikiu. Tad  nusiaunu ir einu basomis į žolyną. Vasaros “įsikrauti” dabar. Kad tik nepradėjus galvoti apie rudenį…  Juk mes dar  turime trumpiausią naktį, kuri  su laimės pažadais  pražysta paparčio žiedu. Kiekvienam tuo tikinčiam paparčio žiedas vidinį žinojimą dovanoja!

Taigi, jei švęsime  Rasų šventę ar Kupolines, jos atėjo iš protėvių Jie tikėjo deivės Rasos, kaip visos gamtos atgaivintojos, galia. Kupolė taip pat yra deivė, lemianti augalijos vešėjimą, atėjusi iš akmens amžiaus maisto rankiojimo ir medžioklės laikų. Švęskime Jonines, šį pavadinimą šventė gavo kur kas vėliau. Svarbu būti arti gamtos.

Kas žino, gal ir papartis pražys. Arba bent tegul mus pradžiugina liepžiedžio tobulumas…

Daugiau Lilija Smalakienė šeštadienio, birželio 22 d., VIENYBĖJE.