Gelbstint  drauges muzikantes

Sonia MATVEJEVA tyli mergina, ji nemėgsta netikėtai keisti  gyvenimo. Prieš kelerius metus išvykti studijuoti į Kijevo konservatoriją iš gimtojo Kropivnickio buvo sunkus sprendimas. Jai labai patinka būti su artimais žmonėmis. Tačiau dėl savo didžiausio pašaukimo – profesionalaus grojimo klarnetu  išdrįso žengti šį žingsnį. Kas žinojo, kokie išbandymai laukia ateityje…

Elektroninių laiškų karas

Vasario mėnesį prasidėjęs karas suvedė  Orestą Aureliją iš Naujosios Akmenės ir Sonią iš Ukrainos.  Oresta Aurelija pirmuosius metus studijavo Vilniuje. Mergina, kaip  jos sesuo ir brolis, yra ketvirtadaliu žemaitė ir ketvirtadaliu suvalkietė, ir dar pusiau ukrainietė, kartu su mama ir tėčiu iki 2021 metų gyveno Ukrainos centre. Vasario 24 dieną karas atėjo į Vilnių, į bendrabučio kambarį, kuriame mergina pabudo nuo elektroninių laiškų socialiniuose tinkluose. Šalis, kurioje ji gimė, ir Kijevas, kur išvydo pasaulį, ir Irpinės miestas, kur prabėgo pirmieji vaikystės metai, ir Mykolajivas, kur gyveno artimiausi giminaičiai, buvo apšaudomi raketomis, ten buvo išlaipintas priešo desantas, žudomi ir bauginami žmones. Bet Oresta pirmiausia susirūpino ir pergyveno dėl savo  artimiausių draugų iš Kropivnickio muzikos kolegijos, kur kartu mokėsi. Žinojo, kad dalis jų dabar mokosi Charkove ir Kijeve, tose vietose, kurias tiesiogiai puola priešas. Tą rytą vyko Orestos susirašinėjimo karoas – tą dieną ir kitą dieną ji su tėvais skambino pažįstamiems, ramino juos, bandė guosti išsigandusius, dažnai į ragelį raudojančius žmones. Speciali artimiausių žmonių gelbėjimo operacija truko beveik tris savaites. Oresta ir jos tėvai įtikinėjo žmones palikti gimtąsias vietas ir vykti į saugesnes…

Daugiau rasite gegužės 21 d. numeryje

Papasakojo Vitalijus KVITKA