Girdėti

Šventas reikalas sėdėti eilėje…Aš poliklinikoje, prie gydytojo kabineto.    Atvykau anksčiau. Puikumėlis! Rytą ne į mašiną,o į žmones. Kad pats žmogum taptum, dargi oriu.    Rodau save, matau kitus, bendraujame: labas rytas…Palauksime… Juk visas gyvenimas laukime ( netrukus). Atleiskit, ar ne jūs prieš dešimt metų dirbot cemento gamykloje?.. Ne?..Labai panašus ir taip jaunai atrodote…( dabar atsisuku į kitą pusę). Negirdėjote, sako, daktaras geras, išklauso žmogų… Tai kas, kad vėluosim su talonėliais… Beje, gal trukdau?.. Ne?..     Aš ne vienas toks pleputis. Man padeda: kas apie orą, kas apie politiką, kas su savimi… Persimesdami žodžiais, pašmaikštaudami, regis, vos ne sveikstame… Gal be reikalo atėjome?..

Netikėtai ilgu koridoriumi atšlepsena jauna slaugytoja. Ne viena! Nagi vos ne už rankos veda mano viršininką Pozorauską!   To reikėjo laukti: abu šmurkšt į gydytojo kabinetą kaip į savo valdomą teritoriją…

Vytauto Gasparavičiaus visa humoreska – trečiadienio numeryje