Kai kas grįžta, kai kas išeina…

 

Yra tokia pasaka apie senelį ir namelį, kaip jie vienas kito ieškojo: senelis pareina, namelis išeina… Bet aš ne apie tai. Apie prarastus daiktus, kurie atsiranda, bet tuo pačiu metu   kai kas prarandama. Prieš pat Velykas, Didžiąją savaitę, man paskambino iš policijos ir pranešė, kad atsirado beveik prieš pusmetį iš kabineto pavogtas telefonas. Beveik dovana.

Tačiau „beveik“ sakau dėl įvairiaprasmių minčių. Pasidarė gaila to jauno vaikino, kuris iš taksi vairuotojo   pigiai nusipirko gerą telefoną, bet jo neteks. Sukilo abejonės taksi vairuotojo sąžiningumu, juk klausinėjom po vagystės. Ir, pasirodo, policijoje nepadėjo į stalčių mano pareiškimo. Policijos komisariato vyresnioji tyrėja Aurelija Grigorevičienė surašė „tomus“ popierių ir dėl mano nuostolių. Džiaugiuosi atgautu daiktu, tačiau labiau džiugina, kad galiu pasitikėti policijos pareigūnais. Pagarba Aurelijai.

…Autobuse iš Naujosios Akmenės į Kauną nebuvo daug keleivių, ir su lagaminais tik keletas. Taip norėjosi, kad vairuotojas, atidaręs bagažinę, ne tik nepatenkintas žiūrėtų, bet ir padėtų surikiuoti lagaminus. Bet, matyt, jam nepriklauso. Tačiau, kad būna kitaip, patyrėme Kaune, persėsdami į kitą autobusą. Tai ne paslaugų savitumas ir ne skirtingų žmonių skirtingai skaitomos taisyklės, o tik požiūris.

…Kai naktį susapnavusi kažką blogo pravirko anūkė, o mama ilgai negalėjo jos nuraminti, prisiminiau vienos mamos pasakojimą. Ji – nauja daugiabučio gyventoja, neseniai įsikūrusi tarp nepažįstamų kaimynų. Naktį berniukui pradėjo skaudėti ausį, ir jis pravirko. Ausies skausmo taip greit nenumalšinsi, tad verksmas užsitęsė. Po valandos į duris paskambino, už jų stovėjo policijos pareigūnai. Kaimynai paskambino… Pareigūnai apsidairė bute, atsiprašė ir išvažiavo.

Šalia šios istorijos yra ir kita patirtis. Vieniša mama augina du vaikus. Vaikai jau paūgėję. Socialinės akcijos po artimųjų smurto prieš vaikus įkvėpta kaimynė kartą perspėjo mamą: „Žinok, jei paliksi kada vienus vaikus, aš paskambinsiu vaikų teisėms.” Kaimynė nepasisiūlė prižiūrėti vaikų, jei mamai reikėtų kur vakare išeiti. Ji pilietiška…

…Šventinį savaitgalį Vilniuje viename iš pramogų centrų aplankėme tropinių drugelių parodą. Vaikams vaizdžiai pasakojo apie 25 rūšių drugelius. Pasirodo, visi tie drugeliai “atvažiavo” iš Akmenės krašto muziejaus. Na štai, pagalvojau, ir mes turim ką sostinei parodyti. Turime, patvirtino ir kolegė šventinį savaitgalį keliavusi po Molėtų kraštą. Pasirodo, molėtiškius sudominę mūsų karjerai ir dinozaurų pėdsakai… Tik ar mes patys, čia gyvendami, žinom, ką savo svečiams parodyti.

Kažkodėl mums dažniau tinka būti nelaimingais ir piktais.

Lilija SMALAKIENĖ

Rašinys balandžio 22 d. „Vienybėje“