Kaip mūsų visų katinukai „pereina” Jūratei

Jei Naujosios Akmenės katinukai mokėtų kalbėti, Jūratei ŠEDIENEI jie dainuotų dainas, kurtų padėkos eiles. Moteris, padedama kitų savanorių, rūpinasi gatvėje gyvenančiais murkliais ir siekia paversti jų sunkų gyvenimą  normaliu. Ir jai tai pavyksta.

Jūratė turi rimtą darbą. Skaičių pasaulis, kuriame ji kasdien nuo ryto iki vakaro sukasi, ne tik užima didesnę dalį jos gyvenimo, bet ir garantuoja finansinę laisvę,  laisvalaikį ir galimybę gelbėti gyvūnus. Tačiau moteris retokai renkasi laisvalaikį malonumams, jo reikia kitoms veikloms. Labai dažnai ieško galimybių padėti gatvėje gyvenantiems Naujosios Akmenės katinams. Nors namie turi tris savus rainius, didesnis dėmesys tenka gatvėje negandas kenčiantiems.

Globėjiškos veiklos pradžia prasidėjo nuo dukros. Juodvi pirmiausia ėmėsi tvarkyti aplink jų daugiabutį Senamiestyje gyvenančius katinukus. Gaudė, vežė sterilizuoti, rūpinosi, kad katėms skirtu nameliai kiemuose būtų tvarkingi, šalia jų dėjo ėdalo. Pradžia – dvi katės ir jų kačiukai.

Paskui vyras, dirbantis „Akmenės cemente“ iš darbo parnešė keturis mažylius, atsivestus ten gyvenančių kačių. Globos procesas prasidėjo nuo pradžių, kol surado jiems namus. Paskui dar keletas mažylių prisiglaudė Šedžių namuose. Tuomet Jūratė, padedama Klaudijaus Januičio,  dirbusio cemento gamykloje, sugaudė ir sterilizuoti išvežė 28 katinus. Į  gamyklą išvežtos ir į laisvę išleistos sveikos katės yra lyg neetatiniai darbuotojai. Garantuojantys, jog graužikai tikrai nesuklestės cementininkų įmonėje. Na, o darbininkai jas maitina.

Po kurio laiko veikla persikėlė į  Respublikos gatvę. Gaudė. Sterilizuoti vežė. Paskui paleido ten, iš kur buvo paėmę. Tokia sąlyga – pagauni – sterilizuoji – paleidi. Nebent katinas sirgtų ir jam ilgesnio slaugymo reikėtų savanorių namuose.

Apie Jūratę ir kitus gatvės katinukų globėjus bei jų kasdienybę – trečiadienio „Vienybės“ numeryje.