Kuo daugiau apčiuopiamo palikimo
Akmenės miestas – pakankamai senas, kad būtų vadinamas istoriniu, jaukus, tvarkingas, žalias, kad būtų vadinamas patraukliu gyventi, taip pat miestas išsaugojo giluminę atmintį, nes gyvena žmonės, kurie prisimena esminius dalykus, ir daug kultūrinio palikimo perėmė iš senųjų kartų. Tokia Akmenė žengia į mažosios kultūros sostinės metus.
Atėjo laikas dažniau kalbėti apie Akmenę, nors žinome paprastą tiesą – visko aprašyti neįmanoma. Miesto bendruomenei, aktyviajam branduoliui, ko gero, taip pat sunku buvo išsirinkti perlus, kuriais puoš miestą per mažosios kultūros sostinei priskirtą laiką. Mėginkime sudėlioti akcentus.
Akmenei pasisekė, kad turi kūrėjų, kuriems ši žemė yra įkvėpimas dirbti. Kalbėjomės su menininku, tautodailininku, akmeniškiu, sakyčiau, šimtmečiui į priekį idėjų turinčiu aktyviu bendruomenės nariu Antanu Adomaičiu. Kodėl mažosios sostinės vieta rajone pasirinkta Akmenė? „Ne vienerius metus apie tokią galimybę – pristatyti, plačiau didžiuotis miestu – galvojome. Ir ko Akmenei trūksta, kad negalėtų tapti išskirtine vieta, į kurią ilgą laiką bus atkreiptas dėmesys? Nieko. Mes visko turime: sena istorija, išskirtinės, Lietuvai garbę pelniusios asmenybės, gamta, kultūrinis paveldas, likusi architektūra, vietinių noras skelbti geras žinias apie miestą. Susitelkę turime pajėgų kurti, viešinti, kviesti svečius. Parašėme paraišką Kultūros ministerijai, išsakėme motyvus. Rezultatas yra,“ – pasakojo A. Adomaitis.
Daugiau Roma Jonikienė šeštadienio, vasario 1 d. VIENYBĖJE.