Maži stebuklai arti mūsų
Kartais būna dienų, kurių ilgai negali pamiršti, nors jos prabėga, kaip ir daugelis kitų. Įsimeni jas ilgam – su tos dienos įvykiais, susitikimais, aplankytomis vietomis. Nors atrodo, kad tai lyg ir buvo pažįstama, matyta, žinota. Bet atsitinka taip, kad kažkas jas nušviečia nauja šviesa…
Taip buvo, kai Akmenės TAU klausytojų grupelė, vadovaujama rektorės Vilgerminos Stonienės, smagiai vežama autobuso vairuotojo Vaidoto, keliavome visai netoli – tik į Paragius ir Tryškius. Galėtume numoti ranka – ką jau čia naujo beišgirsi, bepamatysi. Juk nuo vaikystės žinome Lazdynų Pelėdą – dvi seseris rašytojas Ivanauskaites, Sofiją ir Mariją, XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje rašiusias jautrius apsakymus ir apysakas apie to meto žmonių gyvenimą. Žinome rašytojų tėvą – bajorą, dailininką Nikodemą Ivanauską, esame matę keletą jo tapytų paveikslų – ir Šiaudinės bažnyčioje, ir Šiaulių “Aušros“ muziejuje… Žinome Tryškių kapinėse jų kapus… Bet ir tai, kas žinoma, gali pasirodyti visai kitaip, naujai. Taip atsitiko ir mums…
Paragių muziejuje visada maloniai lankytojus pasitinka jo vadovė Sandra Sakalauskienė. O ji jau gali pasakoti, rodyti, kviesti vis toliau ir toliau į daugiau kaip prieš šimtą metų buvusius žmonių gyvenimus, išsakyti įvairiausius faktus ir spėjimus… Ir vaišinti visus dvaro didžiajame kambaryje kava ir arbata (kaip buvo ir Ivanauskų laikais), priskynusi kvapiųjų žolelių mokyti pasigaminti prieskoninę druską. Muziejaus vadovė gyvena tuo, ką dirba. Štai ką tik ji grįžo iš mokslinės konferencijos Miunchene. Ten ji bandė atsekti Nikodemo Ivanausko pėdsakus. Tai, ką jau žinojo, pasipildė naujais faktais, nušvito naujomis spalvomis. Sandra tikrai dabar yra geroji Paragių dvaro dvasia…
Daugiau Elenos Gubovienės įspūdžių šeštadienio, rugpjūčio 8 d. „VIENYBĖJE“.