Noriu būti trečia

Jei galėtumėt pasirinkti prizinę vietą – vieną iš trijų – kurią rinktumėtės? Aš norėčiau būti trečia… Kadangi nebegalima šmaikščiai juokauti, tai vadinama tyčiojimusi, vis tiek  įsivaizduoju  girdinti apkalbas, kad kaži kas tai moteriškei negerai. Viskas gerai, nes sąžiningi, dėl tėvynės dieną naktį pergyvenantys žmonės iš valstiečių įrodė – geriausia vieta yra trečioji, jei judošiaus darbą atlikusį ir savame krašte pranašu nebesantį  poną  Jakeliūną  sugebės saugiai įkišti į Europos parlamentą už pasakišką algą penkeriems metams.  Mažai ką bežinau apie sportininką Marčiulionį, bet labai viliuosi, kad nevartoja nieko, kas smegenis naikina, nes poelgis atsisakyti europarlamentaro vietos  tik ją laimėjus ir savo vardu apgavus dešimtis tūkstančių rinkėjų, priimtinas būtų tik dviem atvejais- liga paveikė protą arba atiduoda duoklę valstiečių lyderiui. Jei šis apsikeitimas įvyks, nebemėginsiu dar kartą įtikinti save, kad , gal būt, klystu dėl valstiečių, gal jie tikrai Žodžio Žmonės, kaip Premjeras su namu.  Kas beįvyktų su valstiečiais – jie visada sugalvoja paaiškinimą, visada randa priežasčių apkaltinti kitus.  Viskas, ką jie daro, yra dėl švento reikalo, dėl tėvynės ir tautos. Žodžiu… toliau kalbama apie socialinę atskirtį, vaiko pinigus, pensijas, nors viskas paimta iš to paties mūsų visų puodo ir nieko naujo neįvyko. Rašau ir girdžiu valstiečius kalbant, kad  mielai apsikabintų ir susivienytų  su lenkų frakcija, juk tokie šeimyniški, tikintys politikai toje frakcijoje.  Gal kuri televizija atsuks įrašus ir primins, kokia nuomonė buvo prieš dvejus metus?  Mat juos šunys, bus kaip bus.

Nebalsuočiau už Aušrą Maldeikienę, bet jos tiesus, aiškus, aštrus lyg peilis žodis patinka. Iš tikro džiaugiuosi, kad ją išrinko į Europos parlamentą – ji bus ta, kuri matys, žinos, netylės. Ji tikrai garsiai ir viešai pasakos, ką veikia mūsų išrinktieji Briuselyje. Laukime naujienų, gyventi bus įdomiau.   Nepatinka pranašystės, kai pasinaudojus fraze „logiškai mąstant“  savas mintis priskiriame kitam žmogui sakydami: jis tikriausiai darys tą ir aną, jis galvoja taip ir kitaip, nors išties nei pažįstame to  žmogaus, nei galime žinoti, ką jis darys, juolab, ką galvoja. Bet šį kartą be pranašysčių niekaip neišeina. Pranašauju, kad dar kiek palaukę,  ilgokai tylėję nueinančios Prezidentės nedraugai ims pasakoti „šiurpias“ istorijas apie dešimt prezidentavimo metų. To  anksčiau nedarė, nes bijojo.

Daugiau Romos Jonikienės  minčių šeštadienio, birželio 1 d. „VIENYBĖJE“.