Paslaptingi Raudonskardžio urvai
Prieš metus lankėmės Papilę garsinančioje ir keliautojus dominančioje vietovėje Raudonskardyje. Paskutinio ledynmečio suformuota rusva moreninė kalva domina ir geologus. Ši staigiai į Ventos vingį nusileidžianti kalva mūsų lygumų krašte gali būti vadinama ir kalnu. Nuo seno Raudonskardis – mėgiama papilėniškių laisvalaikio ir romantiško atokvėpio vieta. Čia būtų dingstis priminti, kad Pavenčiuose, Matų šeimoje, augo poetas Alfonsas Jonas Navickas. Papilėje yra susibūrusi veikli Raudonskardžio bendruomenė.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai su visuomeniniais talkininkais 1936 metais surengė ekspediciją po Papilės apylinkes. Ekspedicijos metu buvo aplankytas ir nufotografuotas Šemetaičių kaime, netoli Ventos upės, gyvenęs Jonas Matas, tuomet jau įžengęs į septintą dešimtį žmogus ilga žila barzda. Matyt, muziejininkų pakalbintas, šis kaimo šviesuolis prisipažino užrašinėjąs gimtųjų apylinkių istorijas, sakmes, iš senų žmonių nugirstus įvairius nutikimus ir, matyt, keletą lapų savo užrašų padovanojo muziejininkams. Taip išliko iki šių dienų tie lapai taisyklingu raštu, bylojantys apie tolimą artimų Papilės apylinkių praeitį, paliudytą senolių.
Pats Jonas Matas buvo gimęs 1875 m. rugsėjo 30 d., per šv. Jeronimą, kaip pats rašo. Buvo baigęs 3 Papilės pradinės mokyklos skyrius, savišvietos keliu stipriai prasilavinęs, buvęs išvykęs į Baltarusiją, kur net kažin kokio valsčiaus raštininku tarnavęs. Tačiau šiuo atveju mums įdomu atsiskleisti išlikusius jo užrašus ir pasekti kelias Papilės apylinkių praeities sakmes, prisiminti vietovardžius, įrodančius garbingą čionykščių kaimų istoriją.
Pirmiausia J. Matas primena, kad jo senelis Kazimieras gimęs apie 1795 metus Deveitlaukio kaime ir atėjęs užkuriu į Akmenyne vadintą pavenčių ūkį. Taigi jis kartą jojęs iš Papilės „anomis pusėmis“ – kairiuoju Ventos upės krantu. Jodamas Papilės dvaro lauku, kur paskui buvo apgyvendinti rusai, šalia kelio prijojęs duobę. Prie duobės stovįs ginkluotas kareivis. Duobės dugne Kazimieras Matas pamatęs druskos. Nusėdęs nuo arklio, įsileidęs į duobę, paragavęs druskos. Tikra druska. Pasitraukęs, nujojęs sau. Kareivis jam nieko nesakė ir paliko prie duobės besergstąs…
Visa Leopoldo ROZGOS publikacija, balandžio 10 d., šeštadienio, VIENYBĖJE.