Pažintis su finansų mokslo ąžuolu
Praeitą rudenį sukako 95 metai, kai Kivyliuose gimė žymus Lietuvos finansų mokslininkas ir pedagogas Alfonsas Žilėnas. Deja, spalio mėnesį buvo 11 metų, kai profesorius pašauktas amžinybėn. Taip jau susiklostė, kad per penkis darbo Vilniaus universitete dešimtmečius A. Žilėnas tik porą kartų buvo pagerbtas mokslo premijomis už labai reikšmingus darbus. Įvertino mokslo visuomenė, tačiau nei „anoji“, nei dabartinė valdžia „nepastebėjo“ mokslininko darbų. Išleista prisiminimų, rankraščių ir bibliografijos knyga „Finansų mokslo ąžuolas Alfonsas Žilėnas“. Šį kartą iniciatyvą parodė mokslininko dukra Dalia Kurlavičienė, o knygą sudarė jo mokiniai V. Baldišis, S. Kropas ir V. Terleckas. Ne valstybė, ir ne aukštoji mokykla, kurioje profesorius vadovavo Finansų ir kredito katedrai.
Ir kadaise, ir dabar profesoriaus A. Žilėno biografija iš pirmo žvilgsnio lyg ir paslaptinga, mat kadaise jis pasikeitė pavardę iš Kanavolo į Žilėno. Mat būsimojo mokslininko tėvas1945 m. sausį buvo areštuotas bei ištremtas į Archangelsko lagerius ir ten mirė nuo bado ir išsekimo. Paskui dokumentuose bus aptiktas įrašas, kad Kanavolai turėjo 15 hektarų žemės. A. Kanavolas pasirinko žmonos pavardę ir tapo Žilėnu.
Būsimasis mokslininkas gimė ir augo Kivyliuose, lankė ten pradinę mokyklą, mokėsi Viekšnių progimnazijoje ir Mažeikių gimnazijoje, 1940 metų vasarą įstojo į Vilniaus universitetą. 1945 m. pavasarį neoficialiai priimamas į universiteto Finansų ir kredito katedrą, pradeda skaityti paskaitas. Perkūnas trenkė 1951 metais neva dėl to, kad mažai cituoja Stalino ir kitų marksizmo šulų išminties, mokslininkui disertaciją ginti neleidžiama. Galimybės atsivėrė tik Stalinui mirus. Apgintos ir mokslų kandidato, ir daktaro (anuometine terminologija) disertacijos, mokslininkas vis giliau „klimpsta“ į Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės finansų sistemos džiungles, o katedroje suburia savo specialybės svarbą suvokiančių mokslininkų būrį. Gana pasakyti, kad keturi A. Žilėno studentai, vėliau – bendradarbiai Audrius Rudys, Stasys Kropas, Vilius Baldišis ir Vladas Terleckas buvo išrinkti į paskutinę Aukščiausiąją tarybą ir tapo Kovo 11-osios akto signatarais. Jo bendradarbis profesorius S. Uosis jaunos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovams teikė finansų ir pinigų sistemos formavimo patarimus, skubino įvesti nacionalinę valiutą..
Pagarbos verta ir mūsų kraštiečio erudicija, jis gerai mokėjo lotynų, vokiečių ir rusų kalbas, skaitė literatūrą prancūzų, anglų bei lenkų kalbomis.
Paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais atkakliai ir intensyvia rengė dviejų dalių kapitalinį veikalą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės finansų pagrindai“.
Leopoldas ROZGA
Visas rašinys balandžio 26 d. „Vienybėje“
Alfonsas Žilėnas su seserimis jaunystėje ir su žmona Elena