Prie Laiko slenksčio

Tuoj tuoj atsivers Laiko vartai. Stoviu prie slenksčio ir pagarbiai nusilenkiu  išeinantiems metams. Ačiū už kiekvienos dienos dovanas! Už reikšmingesnes akimirkas. Už į atminties monolitą įrašytus datas, įvykius. Už  žmones, kuriuos atvedei į mano gyvenimo kelią. Ačiū už atradimus ir praradimus.

Anūkės Lukos kalėdiniame sveikinime jautri  eilutė:“Močiute, linkiu, kad niekada nebūtum vieniša…“ Aštuonerių metų  vaikas žino, kas yra vienišas žmogus: nelaimingas. Žmogus turi ieškoti žmogaus, kad nebūtų liūdna, kad būtų į ką atsiremti. Šito mokiusi mokytoja mokykloje. Mokytoja paragino turėti gerų draugų. Tiesiog matyti žmogų. Gera, kad šito pamokė. Gera, kad vaikas tai  į galvą įsidėjo.

Nueinančių metų palydėjimas – Julijos SEJAVIČIENĖS rašinyje trečiadienio laikraštyje.