Ramybės skonis

Ramybė yra tokio skonio, ko labiausiai reikia: gali būti vanduo, šokoladas, rūkytas kumpis. Ramybė gali būti linksma, pailsėjusi arba atvirkščiai – darbšti. Daivos VAIKASIENĖS šeimoje ramybė yra sveikata. Ilgai mintyse, o ir balsu, melsta sveikatos dviem anūkams. Sirgdamas sunkiomis ligomis vienas mažylių ištisomis naktimis verkdavo, kartu su vaiku neviltyje blaškėsi ir Daiva.

Daiva užaugino aštuonis vaikus. Mudvi susipažinome Agluonų kaime renginyje, pakvietė Paramos šeimai centras į tradicinį globėjų susiėjimą. Moteris atvažiavo su dviem mažyliais. Pagalvojau – brandaus amžiaus moteris, o tokie mažučiai vaikeliai… „Jie – mano sūnaus berniukai. Negali, nes neatsakingi, juodu su žmona vaikų auginti. Tai mano skausmas. Išmėginome viską, kas mūsų supratimu, galėtų paveikti sūnaus šeimą. Niekas nepadėjo,“- skausmingai, bet atvirai apie didelę šeimos bėdą, o gal, sakyčiau, laimę, nušvitusią  vaikams apsigyventi su močiute, jei tėvai negebėjo jais pasirūpinti, pasakojo Daiva. Ji atvažiavo kartu su gyvenimo draugu Zenonu, vyru, kurį  Daivos jau suaugę vaikai priėmė į šeimą. „Zenonas myli mano mažuosius anūkus, visur, kur mums reikia – nuveža. Su anūkais apkeliavome kur kas daugiau nei su tikraisiais vaikais, kai šie augo“, – pasakojo moteris.

Daugiau Romos Jonikienės rašinyje šeštadienio, sausio 4 d., VIENYBĖJE.