
Reformos skatino permainas žemės ūkyje (11)
Išgyventi naujomis sąlygomis nepavyko
Buvęs valdytojo pavaduotojas transportui
1987 metų rudenį, įkūrus valstybinį agropramoninį komitetą, visas rajono vykdomojo komiteto pavaldume buvęs transportas buvo paskirtas rajoniniam susivienijimui jau tapusiam rajono techninio aptarnavimo įmone (RTAĮ). Iškilo aibė problemų. Neturėjome tokios aikštelės, kad sutalpintume papildomai atsiradusį transportą. Dispečeriai negalėjo išrašyti 120 kelionės lapų nematydami nei mašinos, nei vairuotojo, negalėjo patikrinti jo sveikatą. Rajono vadovai nevykdė agropramoninio komiteto įsakymo ir atšaukė savo nutarimą dėl mašinų priklausymo Akmenės RTAĮ.
Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, transporto tarnyba, kaip ir visa įmonė, turėjo įvertinti naujas sąlygas. Permainos žemės ūkyje atsiliepė darbų apimčiai, ypač specializuotam transportui. Nebeliko darbo kombinuotų pašarų vežimo mašinoms, sumažėjo poreikis benzinvežiams ir cementovežiams. Dar likusios žemės ūkio įmonės sumažino užsakymus mūsų mašinų traktorių parko techniniam aptarnavimui, įmonės „Montuotojas“ paslaugoms. Naujai besikuriantys ūkininkai neprašė jokios paramos.
Įmonės viduje transporto paslaugomis daugiausiai naudojosi tiekimo tarnyba, gamybinės dirbtuvės ir statybininkai, kurie užbaiginėjo 40 butų namą. Nuo 1988 metų transporto tarnyba dirbo ūkiskaitos sąlygomis. Sumažinę specialiųjų mašinų kiekį, atsisakę dalies krovininių sunkvežimių, planavome dirbti pelningai, tačiau ekonominė rusijos blokada, sustojusi Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, vertė mus pertvarkyti visą transporto darbo organizavimą. Kuro atsargų turėjome, pasipildydavome ir blokados metu, bet negalėjome rasti mašinoms darbo.
1989 metais sukurta savarankiška žemės ūkio aprūpinimo sistema – gamybinio techninio aprūpinimo komitetas. Jo transporto tarnyba rado darbo sunkiasvorėms mašinoms Lenkijoje. Pabandymui pasiuntėme 4 automašinas. Bandymas pasiteisino, reikėjo tik mašinų, atitinkančių tarptautinius pervežimus. Įstojome ir į respublikinę transporto asociaciją „Linava“, atsirado galimybė tarptautiniams pervežimams. Vairuotojams teko išlaikyti papildomus egzaminus, mašinos turėjo atitikti tarptautinių vežėjų standartus. Mes perdirbome kombinuotų pašarų vežimui skirtas automašinas, naudojant jūrinius konteinerius…
Vladas KALNIKAS
Visas rašinys birželio 13 d. numeryje