Šapnagiai ant amžių vieškelio

Mūsų kaimų biografijos

Dar gausesnis Šapnagių kapinaitėse 268 įvairaus nominalo monetų derlius. Viename palaidojime rasta net 40 įvairių smulkių monetų, bet daugumoje kapaviečių įdėta tik po vieną ar dvi. Kai kurios iš jų tuomet jau buvo išimtos iš apyvartos. Dažniausiai pagal monetas ir spėjama, kad šiuose senkapiuose ilsėjosi 1625 – 1655 metais mirę žmonės, daroma prielaida, kad dalis palaidotųjų gali būti 1657 – 1658 metais šias vietoves žiauriai nusiaubusio maro aukos. Matyt, kad po maro dideli žemgalių ir žemaičių apgyventi plotai tapo dykromis, kol į jas vėl sugrįžo žmonės.

Iš Šapnagiuose rastų įkapių galima susidaryti bent apytikrį ano meto gyventojų pasaulėžiūros, papročių vaizdą. Matyt, buvo samprotaujama paprastai: jeigu tu buvai miško kirtėjas, gal ir aname gyvenime tau reikės kirvio, jei buvai moteris, gal ir ten reikės puoštis, siūti sau rūbus, pjaustyti daržoves. Ir pinigai gali praversti. Įdomu, kad pinigėlių nedėta tik paaugliams. Išeitų, kad dedant į karstą pinigus, buvo lyg ir sudaromas specifinis sandėris su mirusiuoju, ir tas sandėris atspindi jau buvusius vartojimo įpročius.

Sakoma, jog pietų Lietuvoje motinai mirus gedulas trukdavęs metus, po tėvo mirties šeima gedėdavo pusmetį, o mirus vaikams gedulo apskritai nebuvo laikomasi. Taip pat įkapių neatspindimas turtinis mirusiojo statusas. Sako, jog kažkur Lietuvoje aptiktas kapas, kuriame mirusysis palaidotas su brangiais batais, kurių vertė prilygo jaučio kainai. Šapnagių kapuose rasti pinigėliai prilygsta tik duonos kepaliuko ar kumpio vertei, bet vargu, ar galima teigti, jog visi palaidotieji buvo vienodai turtingi arba neturtingi.

Tai tik kai kurios prielaidos ir hipotezės, kurias galima daryti iš Šapnagiuose aptiktų įkapių. Akmenės, nuošalaus krašto, senosios laidojimo vietos nedaug tyrinėtos. Rajono savivaldybės vyr. specialisto A. Gabalio duomenimis, rajone yra apie 80 kapinių, senkapių, kapinaičių, net 48 šiame krašte išlikusios senos laidojimo vietos įrašytos į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Taigi, žemėje glūdi neapsakoma ir neįsivaizduojama galybė mokslui svarbios informacijos, mūsų prosenelių gyvenimo liudijimų. Matyt, darbo pakaks naujoms archeologų ir istorikų kartoms.

Leopoldo Rozgos rašinys šeštadienio, rugsėjo 8 d., „Vienybėje“.

Šapnagių kalvis Jakobsonas