Save išgelbėti…
Būtų galima pasakojimą pradėti liūdnai, mat į dienos šviesą su kūriniais išėjusi Asta JONUŠIENĖ rankas įdarbino, o mintis slopino ne iš gilaus kūrybos jausmo. Tai darė dėl patirtų netekčių ir nepraeinančio sielos skausmo. Sakoma, kad Aukščiausioji galia žino, kaip žmogui padėti, tik reikia suprasti ir priimti siūlomą pagalbą. Astai po ranka pasimaišė pienės…
Kruopiškė, bet jau daug metų Naujojoje Akmenėje gyvenanti Asta Jonušienė, visai neseniai atėjo į meno pasaulį, prisijungė prie tautodailininkų bendrijos. Pati dar nėra narė, tik talentinga moteris, pagaliau išdrįsusi eksponuoti savo kūrinius. Iki eksponavimo yra dešimties metų kelias, nes nesiekė nei žinomumo, nei uždarbio. Pirmą kartą Astos iš šiaudų pintus sodus pamatėme šių metų pradžioje vykusioje tautodailininkų darbų parodoje Akmenės krašto muziejuje. Jos darbai buvo vieninteliai šioje srityje. Anksčiau sodus rišusi žinoma tautodailininkė Sigita ėmėsi kitų kūrybinių darbų, tad ši tautiškos krypties niša lyg ir laisva liko. Sodų rišimas – nacionalinis, ypatingas lietuviams būdas susilieti su senosiomis tradicijomis, tikėjimu, kad sodas vestuvėms, gimimui yra laimės simbolis. Tad į šį meną, kaip turėtų būti pagal tradiciją, kūrėjui verta sudėti pačius gražiausius linkėjimus.
Apie sodų kūrėją – antradienio numeryje.