Širdimi aprėpęs pasaulio tolius


Birželio 8 dieną keliautojui, fotografui, poetui Pauliui Normantui sukaktų 70 metų. Šios sukakties jis nesulaukė – į amžinybę išėjo praėjusių metų sausio 7 dieną. Pauliaus Normanto kūryba alsuoja Rytais. Paulius tiesiog neįsivaizdavo savęs be Rytų, Tibeto, Himalajų, nes jo namai buvo visas pasaulis… P. Normantas yra sakęs: „Gimiau Žemaitijoje, gyvenu Himalajuose. Namai man yra visur, kur galiu iškelti Trispalvę, kur galiu neteršti Lietuvos vardo… Mano namai visuomet yra su manimi. Esu Žemės keleivis. Ir dar žmogus“. Kūrėjas yra paatviravęs, kad tada, kai pajus, kad jo gyvenimas (tiksliau – misija) baigiasi, kaip senas baltas skubės sugrįžti prie Papilės piliakalnio, kuriame palaidoti jo tėvai ir proseneliai.Ir iš tikrųjų sugrįžo. Sugrįžo į Papilės kalnelį, baigęs kelionę Himalajuose, Rytuose ir pasaulio keliuose.   Julija SEJAVIČIENĖ plačiau rašo šeštadienio numeryje

Paulius NORMANTAS

HAIKAI

*** Atrodo, kad kalno viršuje Iš krosnelės dūmai rūksta, O iš tikrųjų iš dangaus.

***  Žemai lyja tik naktimis, Neaukštai -lyja dieną naktį,

Aukštai – nelyja, nes debesys po kojom.

***Šiandien visą vasaros dieną Žiūrėjau, kaip auga javai,

Bet vakare jie aukštesni neatrodė.

* * * Kalnų upelis nepavargdamas plauna Ir taip švarius, baltus akmenis. Nusileidžia migla, nebematau

                                   tos draugystės.

* * * Verta mažame kalnų kaimelyje Temstant išeiti į kiemą, Kada nieko aplinkui nebesimato. Tada tik pagalvoji, –Koks ilgas ir trumpas gyvenimas.

Julijos Sejavičienės nuotr.