Suradę savo vietą po saule
Poetiškai nuskambėjo pavadinimas, bet kai tą sakinį ištarė rašinio herojė, buvo taip natūralu, kad nė nesuabejojau – laimingi žmonės. Pokalbiui įpusėjus dar kartą perklausiau: ar esate laimingi šiandieniniame pačių susikurtame gyvenime, ir išgirdau patikinimą: „Tikrai laimingi. Suradome savo vietą po saule.“ Kad taip visiems būtų leista žinoti, kur ta tikroji mūsų vieta po saule… Diana, Edmundas GAŠPUIČIAI ir du jų vaikai laimingai įsikūrė Kyšių kaime, vietovėje, į kurią dairėsi daug metų.
Nuotolinė pažintis – taip karantino metu susipažįstame su žmonėmis – turi nuotaikingą atspalvį. Detektyvinį… Naujojoje Akmenėje gyvenanti mokytoja papasakojo apie darbščią, linksmą ir iš pagrindų apleistą sodybą pakeitusią šeimą. „Neįtikėtina, ką galima padaryti, kai turi idėją ir nebijai darbo. Gašpuičiai iš dilgėlyno sukūrė gėlyną, prikėlė sodybą. Labai darbšti šeima. Dirba ne vien tėvai, vaikai taip pat. Jų sūnus studentas, o jau padėjo pagrindą savam gyvenimui, po truputį ūkininkauja,“ – pasakojo pažįstama pedagogė, ir… paprašė jos neišduoti. Mat galvoja, kad Dianai ir Edmundui bus nejauku giriamiems. Mano nuomonė, be abejonės, kitokia. Nejauku, kai peikia, o kai pastebi gerus pokyčius – džiugu. Susitarus pasikalbėti, o Dianai pasmalsavus, kas gi juos giria, ilgai netruko išsiaiškinti: „Ar tik ne mūsų kaimynai, sodybą netoliese turinti mokytoja?“ Patikinau, kad negaliu atskleisti paslapties, nors ir labai noriu…
Diana užaugo Naujojoje Akmenėje, Edmundas Alkiškių kaime. Tame kaime juodu susipažino, nes mergina svečiuodavosi pas tėtį. Per šias Jonines bus 25 metai, kaip sukūrė šeimą. Kurį laiką gyveno Naujojoje Akmenėje, Diana dirbo siuvykloje. Edmundas ir pagal būdą, ir pagal profesiją ūkininkas, jį visada traukė technika, o ūkio darbus nuo vaikystės žinojo. „Ir man kaimas nesvetimas, kurį laiką kaime gyvenome, tad, ką daryti su žeme nuo vaikystės žinojau. Gyvendama daugiabutyje nenuvijau šalin minties, kad turėsime ūkelį, sodybą. Įsivaizdavau, kaip sutvarkysiu kiemą, kokias gėles, krūmelius, kokius medžius sodinsiu. Graži aplinka, tvarka ir jaukumas – visada to norėjau,“ – sako Diana.
Kaip aptiko gan atkampią sodybą? Diana papasakojo, kad Pakalniškių kapinėse ilsisi jos artimieji, tad važiuodama kapų tvarkyti vis garsiai šeimai išsakydavusi norą apsigyventi „štai tame name“. O namas tas buvo kiek toliau nuo kelio, bet ne tiek toli, kad žiemą neišvažiuotum į pagrindinį kelią. Bet tuo pačiu gan atokiai nuo žmonių akių. Aplinkui daug erdvės, netoli Menčių paplūdimys ir miškelis… Mintyse kūrė vaizdus, kaip būtų galima sutvarkyti apleistą vietą. Atsitiko taip, kad pamatė skelbimą apie parduodamą sodybą. Būtent tą namą, apie kurį vis pagalvodavo… Laimingas sutapimas. Šeimininkai matė šeimos didelį norą čia įsikurti, tad susikalbėjo nesunkiai. Jau septyneri metai Gašpuičiai pertvarko sodybą. Dideles permainas pastebėjo kaimynai, giria ir džiaugiasi, kad Kyšių kaime kuriasi jauni žmonės. Dar džiugiau, kad vieta patinka ir Stulginskio žemės ūkio akademijoje studijuojančiam sūnui Hariui. Jis dirba kartu su tėvais. Diana sako iš sūnaus išgirdusi širdžiai mielą žinią – jis norėtų šalia tėvų įsikurti. Kokia gi galėtų būti geresnė naujiena…
Diana prisimena, kad sodyboje visiems kampams reikėjo tvarkos. Tad nuo aplinkos ir pradėjo, apkuopė. Tuomet buvo tik pradžia, nes artėjo Kalėdos, ir šeima labai norėjo įsikelti į sodybą. Vieną kambarėlį įsirengė. Tikrai ne iš karto sodyba tapo tokia, kaip šiandien. „Dabar čia puiku, visus patogumus į namą perkėlėme, kai atsikraustėme ir tualetas buvo lauke. Tiek metų kuriamės, o vis yra tvarkomų kampų. Reikia perstatyti ūkinį. Tais metais, kai įsikėlėme gyventi, tik pavasariui atėjus, ėmėmės kiemo: rovėme senas obelis, šakas pjovėme, kirtome krūmus. Dabar, kai žvalgaisi po kiemą, patikėti negali, kiek čia visko nereikalingo buvo. Man labai patinka gėlės, tad sodinu, auginu,“ – pasakojo moteris. Sūnus Haris pastatė pavėsinę. Šeima ūkininkauja savoje ir išsinuomotoje žemėje. Augina grūdines kultūras, bulvių, daržovių. Veža produkciją į turgų. Augina braškių. Braškėms reikia didesnio dėmesio, Gašpuičių braškės jau su žiedais, tad norint derliaus reikia stebėti orus, laiku uždengti, jei šalna būtų.
„Mes laimingi. Gyvename, kaip norėjome, dirbame, kas patinka. Svarbu surasti savo vietą po saule. Vaikams – sūnui ir dukrai – čia taip pat patinka. Mums visiems sodyboje yra ką veikti. Keliuosi 6 valandą ryte ir pradedu darbus. Susigyvenome su kaimo ritmu. Sunkiai įsivaizduoju kitokį gyvenimą,“ – sako Diana. Vieta po saule Kyšių kaime…
Romos Jonikienės rašinys trečiadienio, gegužės13 d., VIENYBĖJE.