Tuščių lėkščių mėnuo

Sutikite – tiek virėjas, tiek tėvai, tiek vaišėmis pasirūpinęs šeimininkas pradžiunga, pamatę, kad valgytojų lėkštės tuščios… Vadinasi, maistas gardus, patiko, ir, kaip šmaikščiame posakyje sakoma – duonos gabalėliu padažą „išvalė“.

Sveiko, gardaus ir taupaus maisto politika yra gera idėja. Nei švietimo, nei gydymo įstaigos, kai pieš porą metų pradėta šia tema intensyviai diskutuoti, nepaneigė būtinybės keisti maitinimo principus. Tačiau kaip visada iškilo viena problema: kas finansuos pertvarką ir kiek lėšų tam reikės. Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijoje rekomenduotas naujoves nuo mokslo metų pradžios pritaikė ir po gero mėnesio sudėliojo pliusus. Sveikatos apsaugos ministerija švediško stalo principu rekomendavo maitinti visose ugdymo įstaigose, tačiau to nepagrindė pinigais. „Saulėtekio“ progimnazijos direktorė Violeta Karalienė į naujovę „kibo“ pernai žiemą – parašė projektą Sveikatos rėmimo fondui, gavo 1,5 tūkstančio eurų. „Ši pinigų suma buvo per maža naujai įrangai nupirkti. Norint tokiu principu maitinti bent pusantro šimto vaikų, o mums reikia gaminti pietus du kartus gausesniam būriui, investicijos kur kas didesnės. Tad derėjomės, daug darbų nudirbome patys, prisidėjo maisto tiekėjai UAB „Grūstė“. Reikalingi marmitai – šilumą ilgą laiką išlaikantys indai. Švediško stalo principas paprastas – maistas pagaminamas, sudedamas į specialius save šildančius puodus ir viskas paliekama savitarnai. Kiekvienas valgytojas pats lėkštėn įsideda, ką nori iš tą dieną siūlomų patiekalų suvalgyti. Svarbiausia – kiek nori. Dešimtmečius principas buvo paprastas – valgyklos darbuotojas viską į lėkštes sudėdavo iš anksto: bulvių, kotletą morkų, padažo. Mokinys nemėgsta bulvių, tad jos lieka lėkštėje. Tačiau gal būt vaikas mielai suvalgytų dvigubą porciją morkų salotų. Arba pasiimtų po gabalėlį skirtingų dienos patiekalų. Tokios galimybės nebuvo,“- pasakojo direktorė.

 

Daugiau Roma Jonikienė šeštadienio spalio 12 d. VIENYBĖJE