Veidrodis iš Venecijos

Rugsėjui einant į pabaigą  Akmenės rajono viešojoje bibliotekoje  tradiciškai buvo pagerbti rašytojos Lazdynų Pelėdos literatūrinio konkurso laureatai ir dalyviai. Į šį iškilmingą renginį susirinko konkurso dalyviai, vertinimo komisijos nariai bei rašytojų seserų kūrybos gerbėjai. Svarbiausias šventės akcentas  buvo – laureatų paskelbimas ir apdovanojimai.

Amžiaus grupėje nuo 29 metų pirmoji vieta skirta  Nijolei Drungilaitei (Klaipėda) už novelę „Veidrodis iš Venecijos“. Siūlome paskaityti autorės novelę ir dabartį sujungti su praeitimi.

„Vienybės“ komentaras

 

Nijolė DRUNGILAITĖ

Jis kabėjo prieškambaryje, šalia durų. Nedidelis stačiakampis – trys sprindžiai į viršų, du sprindžiai į plotį, bet ir tiek užteko, kad patalpoje atsirastų šviesos, kuri sklido nuo priešais esančio lango, žaismas. Paprastutis, neišsiskiriantis iš kitų veidrodžių, plonyčiais, neišvaizdžiais mediniais rėmeliais.

Ir vis dėlto jis buvo kitoks. Pažvelgus tarsi matei kiaurai, tarsi nebūtų ribos tarp čia ir ten. Kad būtų aiškiau, galėtume palyginti upės ir tyro, perregimo šaltinio vandenį. Veidrodis turėjo savo istoriją, kuri buvo perpasakojama iš lūpų į lūpas. Justinos dukrai ir jau ūgtelėjusiai anūkei visos tos istorijos nė kiek nerūpėjo: pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. Šiuolaikinis pasaulis joms buvo daug įdomesnis. Kai Justina numirs, turbūt veidrodžio niekas nenorės pasiimti – senienų seniena…

Daugiau rašinio rasite lapkričio 14 d. numeryje