Vėlinės ar Helovinas – kas svarbiau?

 

Artėja vienos ryškesnių ir giliai šaknis mūsų tautoje turinčių šventų dienų ir naujoviškų švenčių metas. „Vienybė“ pasiteiravo skaitytojų, kokios šio laikotarpio šventės – visų Šventųjų diena, Vėlinės ar Helovinas yra jų minėjimo sąraše, kodėl?

 

Rasa Statkuvienė, Kruopių seniūnė: Mes namuose švenčiame Vėlines ir važiuojame lankyti artimųjų kapus bei susitinkame su giminėmis. Ši šventė mūsų šeimai yra svarbi. Tačiau turime namie vaikų, kuriems patinka ir Helovino šventė, todėl savaitę prieš Vėlines pastatome ir Helovinui skirtas dekoracijas, kurios savo šviesomis praskaidrina tamsius rudens vakarus.

Tokia pačia kryptimi gyvena ir Kruopių miestelis. Mokyklos mokiniai jau kelis metus iš eilės lanko miestelio kapines, jas aptvarko ir uždega žvakutes.  Taip pat Paramos šeimai centras su šeimomis, Kruopių seniūnija ir bendruomenės lanko neprižiūrėtus kapelius, juos aptvarko ir uždega žvakelę. Kruopių seniūnijos darbuotojai dieną prieš Vėlines apvažiuoja ir neveikiančias kapines (jų turime 13),i ten uždega po atminimo žvakelę jau seniai užmirštiems mirusiesiems.

Tuo pat metu Kruopių seniūnijos erdvėse yra kuriamos Helovino dekoracijos ir padedami išskaptuoti moliūgai, kurie savo šviesomis džiugina gyventojus.

Žinoma, nuomonių dėl Helovino yra visokių. Tačiau net ir patys didžiausi kritikai, kurie sako, kad tai svetimas dalykas, mėgsta bent trumpam stabtelti ir pasižiūrėti į vietinių rankomis sukurtus  kūrinius. Manau, kad turime išmokti gyventi šiuolaikiniame pasaulyje ir visur ieškoti  balanso, t. y. neužmiršti, saugoti ir perduoti ateities kartoms mūsų švenčių tradicijas, tačiau nebijoti įsileisti bent dalelę naujų švenčių formų, kurios tikrai papuošia mūsų kasdienybę.

Lionė Stuprienė, Akmenės krašto muziejaus direktorė: Mūsų šeima visada mini Vėlines-atsimenam ir pagerbiam šeimos, giminės mirusiuosius, lankome kapus, uždegame žvakių. Helovinas iš užsienio atkeliavusi šventė, svetima, gal labiau jaunimui tinkanti pašėlioti. Man ji tuščia, paviršutinė, viena iš tų tuštybės manijų, kaip ir,  pavyzdžiui, baltoji vakarienė. Vien tik paviršutinis blizgesys, pasipuikavimas, noras tuščiai pasirodyti, be jokio turinio, be minties. Gaila, kad vis daugiau tokių dalykų darosi populiaru, nes patogu – nieko nereikia galvoti, kurti, mąstyti, išradinėti, ieškoti. Kopijuoji ir darai-lengva ir paprasta…

Visa Ramūno Žimanto rašinys spalio 29 d. numeryje