1944 metų vasara: fronto zona Žardeliai – Zabikai

Papilėniškis Stasys Beržinis pateikė daug įdomių istorijų apie giminę ir su ja susijusius žmones. Artimieji galėjo atsekti bent menką atšakėlę savųjų ištakų. S. Beržiniui  apdoroti surinktą medžiagą padėjo artima aplinka. Tad yra tarpe jų parašiusių savosios istorijos dalį. Šio rašinio autorius Aloyzas Balčiūnas – vienas iš trijų almanacho „Žardeliai“ sudarytojų. Ilgametis buvusio Statybinių medžiagų kombinato darbuotojas sunkiai sirgo ir gyveno Vilniuje. Praėjusių metų spalio mėnesį, eidamas 93 – uosius metus, jis išėjo Anapilin.

„Vienybės“ komentaras

Po įnirtingų mūšių 1944 metų liepą frontas sustojo prie mūsų – tai Žardelių ir Zabikų kaimai, kuriuos skyrė miškas. Vokiečiai įsitvirtino Žardelių pamiškėje, o rusai – Zabikų pašonėje. Vokiečiai žardeliškius iš kaimo, kaip pavojingos zonos, išvarė. Mes laikinai pasitraukėme apie kilometrą pas kaimyną Joną Rimeiką. Tačiau čia buvo ir taip daug žmonių, tad pasukom į Jaskaudžių kaimą pas ūkininką Kovierą. Buvome, kol praėjo frontas. Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjis – žiemkenčių sėjos metas, o į Žardelius vokiečiai neleido grįžti. Pas Kovieras jie buvo įsirengę štabą, nes ūkininko duktė mokėjo vokiškai. Su jos pagalba tėvukas paprašė, kad štabo viršininkas išduotų raštą įvažiuoti į Žardelius. Leidimą gavom. Grįžus ir pradėjus dirbti žemę, prisistatė du vokiečių kariai ir darbus liepė nutraukti – štabo raštas negelbėjo. Mus nuvarė į fronto štabą, įsikūrusį Kazimiero Mato sodyboje, išklausinėjo, ko mes čia į Žardelius atvykome ir pristatė kasti apkasus. Įspėjo, kad karo zonoje popieriai negalioja, kad kartu turi atvažiuoti ir leidimą išdavusio štabo atstovas…

Aloyzas BALČIŪNAS

Nuotraukoje: Aloyzas Balčiūnas pas žardeliškę Mariją Mataitę – Čepienę Vilniuje, 2023 metais. Marijai tuomet ėjo 100 – ieji ir ji buvo vyriausia tarp kraštiečių. Moteris tais pačiais metais  mirė.

Visas rašinys vasario 14 d. numeryje