1951 metų trėmimus prisimenant
Akmenės ir Viekšnių krašto aukos
Paskutinio trėmimo sukaktis – dingstis atsigręžti į dar nedaug tyrinėtus 1950 – 1952 metų įvykius mūsų krašte bei mūsų krašto tremtinių ir kitų okupacinio režimo represuotų asmenų kontingentą – gal pravers besidomintiems gimtinės praeitimi. Iš Genocido vardynų stengiausi išrinkti dabartinio Akmenės rajono ir Viekšnių krašto tremtinius. Viekšnių tremtiniai įtraukti dėl to, kad anuomet Viekšnių kraštas buvo priskirtas Akmenės rajonui, o kai 2000 metais Viekšniai perduoti Mažeikiams, sąrašų niekas nebetaisė, tad jie suprantami tik šio krašto žmonėms.
Taigi 1951 metais, įskaičiuojant ir 1950 – 1953 metais represuotuosius, vardyne įrašyti 379 asmenys iš 76 šio krašto vietovių. Iš karto akį patraukia skirtumas – iš Akmenės ir Viekšnių krašto nužudytų, įkalintų bei ištremtų žymiai mažiau, negu artimiausiuose Joniškio, Mažeikių ar Skuodo rajonuose. Priežasčių gali būti keletas. Viena – kad buvo statoma cemento gamykla, reikėjo užtikrinti ir darbininkų, ir juos prižiūrinčių saugumą. Tad sovietinės jėgos struktūros veikė ypač aktyviai. Dabartinio Akmenės rajono teritoriją kontroliavę Prisikėlimo apygardos partizanų būriai jau buvo sunaikinti, vis dėlto aptariamu metu nužudyti keletas kovotojų. Šiame krašte nebuvo daug stiprių ūkininkų, ir tie patys buvo ištremti ar suvaryti į kolūkius su visais gyvuliais bei įrankiais. Dideli miškai, galintys apsaugoti kovotojus, buvo Avižlių, Šiaudinės bei Kinkių apylinkėse, be to, ir pačių kovotojų nebuvo daug, jie neteko atramos ir buvo sunaikinti jau iki 1951 metų.
Vis dėlto okupacinis režimas visiškai nesukaustė partizanų, kova tęsėsi. 1953 metų kovo mėnesį prie Vervedžių kaimo žuvo partizanas Antanas Žalimas, 1950 metais Vilkaičių kaime žuvo iš Barvydžių kilęs partizanas Ilmaras Ancevičius, Iš tų pačių Barvydžių buvo kilęs Ernestas Putnevičius, 1951 metų rudenį žuvęs dabartiniame Joniškio rajone. Kuršėnų valsčiuje 1950 m. žuvo Žemaičių apygardos partizanų būrio vadas Juozas Akučka iš Roplaukių kaimo. Dabartinio Joniškio rajono teritorijoje 1951 m. žuvo Steponas Lazdauskas iš Kanteikių, o 1952 m. žuvo partizanas iš Kruopių Klemensas Grikainis bei Liudvikas Jaraminas iš Apušroto kaimo. Gal kurdami objektyvumo įvaizdį, vardyno sudarytojai įrašė keletą atvejų, kai patys partizanai mirtimi nubaudė įtartus išdavyste savo būrių narius ar ypač žiauriai susitepusius nekaltų asmenų krauju. Nurodomi ir keliolika žuvusių asmenų, gal vadinamųjų naujakurių, kuriuos nužudė partizanai, bet tik prie kai kurių nužudytųjų pavardžių (Algirdo Bartašiaus iš Šventupių ar Antano Mato iš Žardelių) pridėti klaustukai, girdi, žuvo neaiškiomis aplinkybėmis, gal ir partizanų už kažin ką nubausti, o gal ne…
Lageriuose žuvo tą rudenį ištremti Adolfas Čepulis iš Gumbakių, Antanas Šimkus iš Dauginių, Pranas Doveika iš Užsienių.
Daugiau apie tai spalio 16 d. „Vienybėje“ – Leopoldas ROZGA