Akmenų taku

Ne viskas, kas susiję su akmenimis, priklauso Akmenės rajonui. Akmenų muziejus – Mosėdyje, o  akmenų takas akmenų rūžas – pusiaukelėje tarp Šiaulių ir Tytuvėnų.

Aplinkos pakeitimas – vienas iš paprasčiausių ir lengviausių būdų atsijungti nuo kasdienės rutinos. Dažnai tam pakanka vos žengti žingsnį – kitą, ir grįžti jei ne naujos energijos prikaupęs, tai bent senosios atsikratęs. Nors dauguma ir esme linkę keiksnoti gyvenamąją vietą – geografiniu požiūriu ji nėra jau tolia bloga. Nereikia nei dviejų šimtų kilometrų keliauti, kad pasiektumei Rygos įlanką, mūsų pajūry, pabuvotumei bent keliuose kaimyninės šalies didmiesčiuose. Tačiau šį kartą kelias ne į žmonių kupinus miestus ar pliažą.

Pirmyn – atgal – beveik pora šimtų kilometrų. Toli nuo žmonių lankomų net vasaros metu vietų. Tytuvėnų regioninio parko vienas iš lankytinų objektų – akmenų rūžos pažintinis takas. 30 kilometrų nuo Šiaulių, kiek daugiau nei 10 km iki Tytuvėnų.

Asfaltas visą kelią. Ir ganėtinai patogus, tylus, lygus… Paskui – pora kilometrų lauko keliuku – kad nepamirštum, kaip „pilki keleliai dulka, pilki keliai“. Ir – miško laukymė su informaciniu stendu, šalia stūksančia rastine pavėsine, kurioje ir dar papildomos informacijos apie šį objektą, ir stalai papietavimui. Aikštelė nedidukė. Gal su ta mintimis, jog tai nėra piligrimų garbinamas objektas.

Ir vis tik – Akmenų rūžas (ruožus) Lietuvoje galima rasti tik Tytuvėnų regioniniame parke. Kaip rašoma stende, „unikalūs akmenų ruožai, nuo seno vadinami „rūžomis“, yra paskutinio ledynmečio suformuoti akmenų pylimai. Kyšo tik pavienių riedulių nugaros, ir labai daug kur į vieną pusę reljefas nužemėja, kai kur – net apie 2 metrus. Pabadžius žemės paviršių tarp kyšančių riedulių atsiremiama į akmenis. Ir visur – 1–2 metrų pločio juostos. Tokios akmenų rūžos Užpelkių miške yra net keturios. Dvi iš jų tyrinėtos geologų, joms suteiktas gamtos paveldo objekto statusas. Tai – Tučkinės akmenų ruožas ir „Velniakelis“. Labai išraiškingas Akmenų rūžos galas, kur ji suformuoja glaustą kilpą. Jos viduje senais laikais stovėjo sodyba ir buvo dirbamas sodybinis sklypas. Už rūžos reljefas į visas puses nužemėja. Suformuota lyg sala, iškilusi drėgname miške, apjuosta akmeniniu pylimu. Sodybvietėje auga labai seni, net apsamanoję medžiai.“

Ir iš tikro – vos 1,3 km ilgio take akmenų nestigo…

Visas rašinys birželio 10 d. numeryje

Ramūnas ŽIMANTAS