Apie džiaugsmą kuriančius

Pirmiausia pamilk pats

Teisingas apdovanojimas – taip pasakyčiau apie „Mūzos sparno“ pavadinimą įgavusį kultūros įstaigose dirbančių, ten laisvą laiką leidžiančių žmonių pagerbimą. Gerokai liūdnesnis būtų mūsų gyvenimas, o ir šventės nuobodesnės, jei būrys specialistų ir su jais kartu dirbančių nepasirūpintų iškilmių, minėjimų, koncertų turiniu, scenos švytėjimu, papuošimais, gražiais tekstais…

Džiaugiamės, kad kasmet yra ką apdovanoti, pagerbti, padėkoti. Visada, kai ištariama apdovanotojo pavardė, pagalvoji – pataikyta į aukso vidurį. Meno mokyklos kanklių mokytoja ekspertė Loreta RIMKUVIENĖ stovėjo scenoje ir laikė „Mūzos sparną“. Mes sėdėjome salėje ir pritarėme: vargiai yra buvęs kultūrinis renginys be Loretos suburtų kanklininkių ansamblių. Visur, kur reikia tautiškumo akcento, estetiško pasirodymo ir instrumento žavesio perteikimo – pasirodo mokytoja ir jos merginos. Konkursai, konferencijos, pasirodymai, aukščiausi įvertinimai, visa tai mokytoja ir jos kolektyvas jau pelnė. Kanklės nėra tas ypatingai madingas instrumentas, kurį pirmą kartą Meno mokyklos duris pravėręs mažas vaikas suskubtų rinktis. Bet kaskart nutinka stebuklas – mokytoja paprašo pamėginti paliesti stygas… Ir sena tiesa išsipildo: jei mokytojas myli savo darbą, savo instrumentą, jį pamilsta ir mokiniai. Loreta išugdė talentingus daug pasiekusius, vis dar siekiančius muzikos aukštumų mokinius – Kristiną, Modestą, Vytautę, Ugnę. Šiandien ansamblyje taip pat groja galimos muzikos mokslų studentės.

Loretos Rimkuvienės vadovaujamoms kanklininkėms plačiai atvertos durys, ir dėkoja joms visur, kur nuvyksta koncertuoti. Ir misija svarbi – supažindinti su liaudies instrumentu istoriškai, bet tuo pačiu ir naujai per šiuolaikinius kūrinius.

„Vienybės“ informacija