Apie kraštietį po trijų dešimtmečių
Kol dirbau „Vienybės“ laikraščio redakcijoje (o ir vėliau), manyje dažnai kirbėdavo mintys, kur dirba, kuo dirba, kaip sekasi, ko pasiekę mano kraštiečiai viekšniškiai, akmeniškiai, papilėniškiai ir kiti. Taip „Vienybėje“ įvairiu laiku radosi pluoštelis rašinių apie mūsų krašte gimusius ar su juo susijusius kraštiečius: pedagogus, medikus, garsius meno aukštumų pasiekusius ir kitokių profesijų žmones.
Apolinaras JUODPUSIS
Kiek pamenu, 1992 metais Papilėje vykusiame kraštiečių suvažiavime-sambūryje pirmą kartą pamačiau buvusį Papilės vidurinės mokyklos auklėtinį karo lakūną Edvardą Mažeikį. Su jo tėvais kadaise Viekšniuose gyvenome beveik kaimynystėje, jo tėvelį Joną, Viekšnių profesinės techninės mokyklos gamybinio mokymo meistrą, itin gerai pažinojau. Taigi šaunus jaunas vyriškis Edvardas, po Černigovo aukštosios karo aviacijos mokyklos ir po devynerių metų tarnybos sovietinėje karo aviacijoje Tolimuosiuose Rytuose majoras buvo neseniai įsiliejęs į Lietuvoje atkuriamas Karines oro pajėgas. Apie tai rašiau „Vienybėje“ 1993 m. rugsėjo 4 d.
Ir štai nuo to man įsimintino pirmojo susitikimo su tada Lietuvos majoru praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai. Per visą tą laiką manyje kirbėjo mintis smulkiau pasidomėti, o kaip sekasi kariškiui E. Mažeikiui, nes girdėdavau ir paskaitydavau, jog jis tai vienose, tai kitose itin atsakingose pareigose. Bet vis nedrįsdavau ieškoti bent takelio, kaip atgaivinti kontaktus ar bent kiek plačiau sužinoti apie jo karinės karjeros vingius. Po to, kai pamačiau per Lietuvos televiziją kalbant… generolą majorą Edvardą Mažeikį, kad jis išleidęs atsiminimų knygą, ryžausi: susiradau FB jo paskyrą ir pasisakiau, kas esąs, išdrįsau trumpai priminti, kad vienoje mano knygų yra rašinys apie pirmą mudviejų susitikimą Papilėje. Netrukus gavau malonų kvietimą susitikti. Susitikome, jam padovanojau savąją, bet tik pasvajojau, net neužsiminiau norįs pamatyti ir paskaityti jo pastarųjų dešimtmečių išgyvenimų užrašus. Netrukus savo el. pašte radau generolo prašymą tikslaus adreso, o dar po kelių dienų ir siuntinys. Voke jo knyga „Debesų takais. Karo lakūno atsiminimai“.
Visas rašinys balandžio 8 d. numeryje

