Apie tikrą ir tariamą… meilę

Turiu prisipažinti, kad labai knietėjo pasiskolinti rašytojo G. Markeso knygos „Apie meilę ir kitus demonus“ pavadinimą. Bet susilaikiau ir pasilikau prie Motinos Teresės minčių apie tikrą meilę, kai siūlomasi padėti, kai mokomasi jautrumo kitam, kai su vargšu elgiamasi kaip su lygiu, kai savo artimui sakoma: „Tu esi”.  Nes dabar toks laikas, kai meilės pažadų, apžavų vis daugiau bus. Juk rinkimai.

Žinomas ir gerbiamas papilėniškis Vytautas Lapėnas, paskambinęs į redakciją sakė, kad vis mažiau ir mažiau besutinkąs rūpesčio žmogumi. Paslaugos tolsta nuo žmogaus. Susisiekimas prastėja. Ypač tolsta medicinos paslaugos. O vyresniems žmonėms jos ypatingai svarbios.

…Panašias mintis išdėstė solidaus amžiaus moteris, po daugelio metų sugrįžusi į savo jaunystės miestą – naująją Akmenę. Įsikūrusi bute prieš du mėnesius pirmiausia susidūrė su problema, kad nerado, kur kreiptis dėl dujų ir elektros tiekimo sutarčių. ”Rajono centras ir jokio atstovo, – stebėjosi moteris. -Blaškiausi po miestą ieškodama, gerai, kad paslaugūs žmonės patarė telefonu ieškoti informacijos”. Ne tik šių firmų, bet ir savo banko atstovo nerado. Reikia belstis  į Šiaulius.

Tai buvo istorijos apie priimančiųjų sprendimus nemeilę žmonėms.

…Tai aš vis dar apie meilę, kurios ne tiek daug ir „barniuose“ dėl krašto prekinio ženklo. Matyt, nėra  paprasta susitarti. Po Sausio 13-osios į viešumą vėl buvo iškelta prieš dvejus metus įsiplieskusi diskusija dėl neužmirštuolės ženkliuko Sausio 13-ajai.  Yra žmonių, kuriems neužmirštuolė netinka tokiai ypatingai datai. Ji esanti ir Alzhaimerio ligos, ir masonų ženklas. Pyktį, keiksmus iš tų diskusijų stengiausi „išsunkti“,  ieškodama minties grūdo. Su viena mintimi tikrai sutinku. Nieko nėra blogesnio simbolio, kuris kelia nesantaiką ir tuščius ginčus dėl  paveiksliuko. Blogai, jei paveiksliukas supriešina žmones, kuriuos šiaip jau turėtų vienyti…

Lilijos Smalakienės pastebėjimai apie tikrą ir tariamą meilę iš mūsų gyvenimo  šeštadienio, sausio 19 d. „Vienybėje“