„Ar nori rusai karo?“ Deja, taip

Suprasdamas, kad antraštės žodžiai šių dienų karo Ukrainoje fone kai ką gali sunervinti, primenu, jog tai  dainos pavadinimas. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų ją, sukurtą 1961 metais, prisiminti. Beje, karui ir jausmams Rusijoje skirta labai daug dainų. Šiandien apie tai galvojame kitaip – dainos skiriasi nuo realybės. Jausmus kirbinanti lyrika  prasilenkia su žiauria  šių dienų logika Rusijos pradėtame kare Ukrainoje. Jau antras mėnuo tęsiasi baisūs dalykai: „didysis“ Kremliaus istorikas putinas leidžia sau priimti sprendimus dėl Ukrainos, kaip valstybės, kilmės,  ukrainiečių tautos egzistavimo galimybių. Ne toks jau didelis istoriniu požiūriu laikas prabėgo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir dar yra gyvų tarpusavyje ar koalicijoje kariavusių šalių veteranų. Gerai, kad kare rudoji ir raudonoji hidros pakapojo viena kitai galvas, bet raudonoji gajesnė – vėl žvangina ginklais ir kelia chaosą Europoje, o jei  pavyktų su Ukraina – grobs plačiau. Europa toli gražu nėra vieninga, dalį valstybių dėl energetinio priklausomumo „draugiškame“ glėbyje laiko Rusija. Ir lengvai, be skausmo nepaleis.

Sauliaus GAJAUSKO pasvarstymai – trečiadienio laikraščio numeryje.