Ar pandemijos taisyklių paisantys žmonės turi teisę neužsikrėsti?

Demokratija ir žmogaus teisių užtikrinimas – keistas dalykas. Iš Vyriausybės nutarimų sprendžiu, kad paisoma mokslą neigiančių, skiepytis, testuotis atsisakančių tautiečių teisių ir demokratinių laisvių. Bet kas apsaugos ir apgins tuos, kurie laikosi pandemijos sąlygomis keliamų reikalavimų. Toks klausimas labai aktualus mokykloms, dabar ypač abiturientams.

Nuo pirmo iki paskutinio lapo perskaičiau Vyriausybės nutarimus dėl skiepijimosi ir testavimosi abiturientams. Manau, kad būtent šio amžiaus jaunuoliai yra aktyviausi, maištingiausi, o šiuo metu – egzaminų laukiantys ir juos laikyti turėsiantys. Tad gyvybiškai svarbu, kad konsultacijų ir egzaminų metu virusas neišplistų. Virusas turi puikiausią terpę plisti, nes nei skiepijimasis, nei testavimas neprivalomi. Tebus padaryta nuolaidų tiems, kurie prieš mokslą ir geriau mirs nei skiepysis. Tačiau testuotis būtina. Deja valdžia, ko gero iš baimės būti skalpuojamai viešai, nors ir taip kasdien skalpuojama, nutarimu neįteisino privalomo testavimo. Atėjo laikas atvirai pasikalbėti apie saugiai gyventi norinčiųjų teises. Klausiu paprastai: kodėl pandemijos metu nustatytų taisyklių paisantys, pasiskiepiję arba testuotis neatsisakantys piliečiai turi gyventi nuolatinėje baimėje, kad užsikrės ir susirgs, galimai su baisiomis pasekmėmis? Ar jie turi teises demokratinėje visuomenėje? Pagal šiandieninę situaciją teises turi visko neigėjai.  Apie pradinukus jau nebediskutuojame, su jais eksperimentuojame.

Nuo  gegužės 3 dienos  į mokyklas leista grįžti abiturientams, dar šį mėnesį duris atvers sporto klubai, nors karantinas šalyje pratęstas iki gegužės 31- osios. Atsižvelgta į tai, kad abiturientams lieka vis mažiau laiko iki valstybinių brandos egzaminų bei  pradėtas abiturientų skiepijimas, Vyriausybė nutarė nuo gegužės  ugdymą baigiamosios klasės mokiniams leisti vykdyti mišriu būdu. Nutarta, kad ne mažiau kaip 50 proc. pamokų vyktų kontaktiniu būdu.  Žinoma, nepamiršta paminėti apie būtinybę laikytis saugumo priemonių, bet nieko nepasakyta apie įpareigojimą testuotis. Agitacinis procesas raginti skiepytis paliktas mokykloms. Ką gali padaryti mokykla, jei šeimoje vien neigiamai atsiliepiama apie skiepus ir „į nosį kaišiojamus pagaliukus”, nutarimo įpareigoti nėra.

Daugiau Roma Jonikienė  šeštadienio, gegužės 8 d., VIENYBĖJE.