Atsigręžiame į Kovo 11-ąją
1990 metų kovo 11-ąją tuometinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė istorinį dokumentą – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Po 50 sovietinės okupacijos metų Lietuva tapo vėl laisva. Kaip prisimenate Kovo 11-ąją?
Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus specialistė Birutė KULVINSKIENĖ: „Labiausiai atsimenu amžinąjį atilsį mamos reakciją į Kovo 11-osios įvykius. Ji niekaip negalėjo patikėti, kad Lietuva ištrūko iš okupacijos. Sovietinė valdžia iš jos tėvų atėmė žemę. Jos tėvą Domininką Kanovolą (mano senelį) 1945 m. ištrėmė į Archangelsko lagerį, ten jis ir mirė. Jis buvo šiek tiek mokslo ragavęs, prieškaryje kurį laiką dirbo Akmenės valsčiaus seniūnu. Sovietinė valdžia persekiojo ir vaikus…
Akmenės sveikatos centro gydytoja Nijolė BARTKEVIČIENĖ: „Labai gerai prisimenu 1990-ųjų Kovo 11-ąją – Lietuvai istorinę dieną. Nesitraukiau nuo televizoriaus, nes transliavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmąjį posėdį. Jaudinomės, kai skelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą, kai iškilmingai aidint Tautiškai giesmei Seimo rūmuose pakilo Lietuvos valstybės herbas… Labai ryškiai į atmintį įsirėžė po to sekę įvykiai, ypač Sausio 13-osios… Mano vyras Vytautas Bartkevičius (dabar jau amžinąjį atilsį) 1990-1995 metais buvo Akmenės rajono savivaldybės tarybos pirmininko pavaduotojas, žinau, kiek rūpesčių rajono vadovams tada teko telkiant gyventojus, raminant juos, žadinant nusiteikimą ginti laisvės iškovojimus…
Visas rašinys kovo 10 d. numeryje
Kalbino Julija Sejavičienė
Nuotraukose: B. Kulvinskienė ir N. Bartkevičienė
