Būtajame laike vieną naktį

Trisdešimt metų atsakinėjame sau ir bręstančiai naujai kartai į klausimą, kas Lietuvai yra Sausio 13 – oji ir visi tie įvykiai, kurie klostėsi  iki Kruvinojo sekmadienio ir po jo… Aiški viena atsakymo dalis – iškovota laisvė. Ką pamačiau ir supratau? Gyveno, dirbo, bet niekada su priespauda nesusitaikė tūkstančiai mūsų. Kai bėda užgriuvo – žmonės pakilo.

Labai daug kartų įvertinau rašyto žodžio ypatingumą. Žodžio, kuriam pasisekė nugulti ant popieriaus, o šis pasklido tarp žmonių – nesunaikinsi. Atsiverčiu 1991 metų „Vienybės“ archyvinį komplektą – mes kaip kariai plyname lauke: kas parašyta, nebepakeisi, neištrinsi, nesunaikinsi. Didžiuojuosi kolegomis, dešimtimis rajono gyventojų, kurie nebijojo, nepasitraukė, neišdavė. Tuomet turėjome ką prarasti, tik vargiai ar apie tai galvojome. Būtajame laike vieną naktį, kuri tapo laisvės istorija, mūsų buvo nenugalima minia.

Verčiu anų metų laikraščių puslapius, kad skaitydama  pasikartočiau pamoką, kaip sėlina blogis. Sausio 3 – ąją  jokio nerimo, nutarta atidaryti muitinę su Latvija. Lietuva gyveno ekonominės blokados metais.  Stigo maisto produktų, buities prekių. Skelbiama prekybos trūkstamomis prekėmis tvarka. Išleisti trijų spalvų talonai: raudona spalva maistas, žalia – skalbimo priemonės, mėlyna spalva – alkoholis, gauna tie, kam jau 21 metai. Sausio mėnesį galėjome nusipirkti po1 kilogramą cukraus, druskos, kruopų, 2 kilogramus miltų, vieną pakelį makaronų, 300 gramų sviesto ir butelį alkoholio.  Paskelbiame sąrašą, kaip bus dalijamos automobilių padangos – jas bus galima nusipirkti darbovietėje, jei turėsi taloną. Sausio 6 dieną Vyriausybė nutaria padidinti maisto produktų kainas. Tuo pasinaudoja „Jedinstvo“ ir nuo sovietų niekaip neatsiribojanti komunistų partija – kviečia mitingus, ragina šturmuoti Parlamentą. Demokratija taip pat vienijasi. Anuomet ypatingai pajutome, kas ir kieno pusėje. Mėginta sulošti „rusų korta“ – skleista propaganda, kad rusakalbiams bus blogai, geriausiu atveju išvys iš šalies, bet greičiausiai įkalins… Bet mūsų krašte gyvenantys rusakalbiai viešai „Vienybės“ puslapiuose davė atkirtį. G. Šurna, N. Fidelskaja anuomet rašė, kad čia jų tikrieji namai, šeimos, vaikai, ir kad jokioms provokacijoms nepasiduos.

Daugiau Roma Jonikienė trečiadienio, sausio 13 d., VIENYBĖJE.