Buvimas su išeinančiais
Verslas, kurio net verslu pavadinti nesinori. Tai būtinybė. Būtinybė padėti artimiesiems atsisveikinti su mirusiuoju. Toks Mindaugo TAŠKAUS (39 metų) iš Naujosios Akmenės užsiėmimas jau beveik dešimt metų.
Ramūnas ŽIMANTAS
Pradžia
Dirbęs policijoje, gamybos įmonėje, Mindaugas ne stačia galvą nėrė į tai, kas rugpjūty skaičiuos dešimtmetį – į kitokią, labai reikalingą veiklą. Ritualinių paslaugų darbą jaukinosi, bandėsi trejus metus. Tada apsisprendė darbdaviu pačiam sau būti. Tiesa, dar prieš šiandieninį darbą atliekant praktiką Akmenės policijos komisariate, ir buvo pirmieji susidūrimai su giltinės paliestais. Priprato, nebesibaugino. Nors iki pat šios dienos laidotuvės nėra bejausmis reikalas – ypač rajone, kuriame bemaž kiekvienas kiekvieną pažįsta. Ypač sunku, kada jo paslaugų prireikia artimuosius išlydintiems pažįstamiems.
Nueitas kelio gabalas pasijaučia stebint augančius vaikus – ir savus, ir pažįstamų, juokauja Mindaugas. Versle tuo tarpu atrodo, kad pradžia buvo visai neseniai. Pirmosios surengtos laidotuvės beveik pasimiršo, tačiau su kiekvienomis naujomis atėjo pamokos, kaip elgtis, kad patogiau artimiems būtų, kad gedėti smulkios detalės netrukdytų.
Kaita
Keitėsi ne tik laikai. Keitėsi ir verslo aplinka, laidotuvių papročiai. Pasak Mindaugo, per pastaruosius ketverius metus mūsų krašte išpopuliarėjo kūno kremavimas. Anksčiau buvęs išskirtinis laidojimo būdas dabar tapo populiariausiu – apie 80 – 85 procentai laidotuvių neapsieina be urnos.
Toks posūkis keičia ir žmonių įpročius, norus. Vis daugiau laidotuvių metu pageidauja rodyti nuotraukas (skaidres) apie Anapilin išėjusio gyvenimą. Įamžintose akimirkose mirusysis apie save primena jaukiais vaizdais, šypsenomis, santykiais su aplinkiniais. Tai palengvina gedėjimą. Neretas, kalbėdamas apie laidotuves, kalba esą jos buvo emociškai lengvesnės.
Mindaugas įsitikinęs, kad taip yra dėl to, kad anksčiau buvęs įprastas kūno šarvojimas netekties jausmą pagilindavo, paaštrindavo. Kremavus palaikus to nebelieka. Pusiau juokais – į tokias laidotuves ateina tikrai atsisveikinti, o ne pasmalsauti, kaip aprengtas, kokiame karste pašarvotas…
Visas rašinys apie Mindaugą liepos 17 d. numeryje