Dar  kelios eilutės  apie misiją

Viską, ką iš „Misija Sibiras 2019“ aprašė kraštietis, advokatas Manvydas  Borusas  dienoraštyje, išspausdinome „Vienybėje“. Rugsėjo 12 – ąją jis viešėjo gimtinėje, tad atsirado galimybė susitikti pokalbiui, kad sudėliotume taškelius ir kablelius apie tai, kas neparašyta, primiršta, apie tai, kas galėtų būti įdomu skaitytojams apie gyvenimą, ekonomiką Kazachstane.

Jau prabėgo du mėnesiai  po  misijos, tačiau įspūdžiai tik dar labiau įgauna spalvų, nes, kaip sako  M. Borusas, apgalvoja kiekvieną susitikimą, kiekvieną ten praleistą dieną, ką komanda nuveikė, ar galėjo padaryti ką nors daugiau. „Prasidės misijos dalyvių didžioji užduotis – skleisti žinią apie išvykos tikslą, rodyti įrašus, pasakoti. Sklaida, kai važiuosime iš mokyklos į mokyklą, iš bendruomenės į bendruomenę – svarbiausia misijos dalis“, – sakė Manvydas.  Kas liko nesudėta į dienoraštį? Liko įspūdžiai apie šalį, kurioje atgulė tiek daug mūsų tautiečių. Šalis puošiama tik sparčiai statant įspūdingus statinius  sostinėje. Manvydas atkreipė dėmesį: susidaro įspūdis, kad kazachų  valdžios žmonės važinėjasi po Europą, pasaulį ir parsiveža įvairiausios architektūros statinių pavyzdžių. Panašios architektūros statiniai atsiranda sostinėje. Kuo toliau į kaimus ar į tolimesnius miestus  keliauji, tuo prastesnės žmonių gyvenimo sąlygos.  Ypatingai užteršta gamta.  Nuvykus į Ekibastūzą, prie mūsiškių priėjo moksleivių būrelis ir paprašė  kartu nusifotografuoti. Jaunimas prisipažino, kad gan dideliame pramoniniame mieste nėra sutikę užsienio turistų. Miestas skendi dūmų smoge, nes veikia kelios pramonės įmonės – kalnakasyba, geležies rūdos gavyba.

Daugiau Roma Jonikienė šeštadienio, rugsėjo 21 d., VIENYBĖJE.