Durys užsidaro, atsidaro langas…

Nieko nekeisti nei profesiniame, nei asmeniniame gyvenime gali būti patogu, tačiau vis dažniau tenka taikytis prie pokyčių. Kai sugriūna įprasta rutina, pokyčius neretai  siejame su neigiamais išgyvenimais. Ar tikrai taip, juk pokyčiai skatina mokytis, prisitaikyti, tobulėti? Rugsėjo pirmąją  Naujosios Akmenės lopšelio – darželio “Atžalynas” priešmokyklinės grupės pedagogę Aureliją Rimkuvienę direktorė R.Petraitienė pristatė kaip  priimančią naujus iššūkius. Tai  paakino pakalbinti Aureliją. Apie pokyčius, ryžtą ir krizių skersvėjus.

„Durys užsidaro, atsidaro langas, – taip visada drąsinu savo vaikus“,- sako pedagogė Aurelija Rimkuvienė. Nors pati tikina niekada  nepagalvojusi, kiek kartų teko suktis nuo uždarytų durų link lango. Per dvidešimt šešerius pedagoginės patirties metus pokyčiai dažniausiai atsirasdavo ne jos valia. Susiklostydavo aplinkybės.

„Augau kartu su vaikais“, – tikina Aurelija. – Viena prarasdamas, atrandi kita.“  Sako niekada negalvojusi, kas būtų, jei iki šiol būtų likusi pradinių klasių mokytoja. Nesidairo atgal. Ir nesigraužia iš anksto, kas bus.

Ji gera mokytoja, nes buvę jos mokiniai, baigdami mokyklą, visada ateina jai padėkoti. Ja pasitiki kolegos. Aurelija visada turi pareigų visuomeninėse organizacijose, nes  pareiginga ir stengiasi būti objektyvi.  Ją vertina įstaigos administracija, ją, kaip pedagogę, savo vaikams renkasi tėvai. Ji išradinga ir kūrybinga, linksma, o vaikų šventėse įvairiais herojais mielai pasiverčia.

Tačiau, priimat iššūkius, taikantis prie pokyčių, nerimo ir nemiegotų naktų nepavyko išvengti.  Sako, kad prieš kiekvieną pokytį naktį prabudusi dėlioja mintis apie būsimą dieną, rikiuoja įpareigojimus.

Lilijos Smalakienės rašinys šeštadienio, rugsėjo 22 d., VIENYBĖJE.