Dveji metai „tremties“

Oksana MYKHAILIUK į Lietuvą iš Ukrainos atvyko prieš dvejus metus. Bėgdama nuo karo baisumų ji atvyko su sūnumi, dukra ir anūku. Praėjus dviem metam svetimame krašte ji sako jaučiasi  sava, nors tai, kas vyksta  gimtinėje, ją iki šiol jaudina – lanko net sapnuose.

Galvojo pabūti laikinai

Skubėjimas nuo karo sirenų gaudesio nebuvo aklas bėgimas į nežinią. Keliauta pas vyro giminaičius Danutę ir Georgijų Kachabrišvilius. Tačiau naujuose namuose užtrukta neilgai, nenorėjo būti našta svetingiems šeimininkams  – pasitaikius progai ir  susidėliojusius aplinkybėms pabėgėlės įsikūrė bute Kruopiuose. Čia gyvena iki šiol.

Iš pradžių galvojo kad tai bus laikina. Kiek ilgai truks tas laikinumas – kaip ir didžiajai daliai atvykusiųjų – buvo neaišku. Didžiausia karo pabaigos viltis, pasak Oksanos, mirė praėjusią vasarą, kuomet ilgai kalbėtas, aptarinėtas, lauktas kontrapuolimas nedavė reikiamų rezultatų. Dar ir dabar tebesklando kalbos ir prielaidos, kodėl taip įvyko. Bet kuriuo atveju nuotaikos pasikeitė tiek pabėgėlių sąmonėje, tiek ir tiems, kurie gyvena Ukrainoje iki dabar. Slegia nusivylimas ir suvokimas, jog greitai nebus taikos ir ramybės.

Apie ukrainietės pasaulį Lietuvoje – rytdienos laikraštyje.