Dviejų žmonių kurstomas židinys – kaitresnis
Šiam pasakojimui apie šeimas prikalbinau Naujojoje Akmenėje gyvenančius Janiną ir Vytalį BUIVYDUS. Abu pasitarė ir sutiko, nes sako „neturim ko slėpti, esam laimingi“. Ir aš rašiniuose neturiu tikslo surasti ypatingai nusipelniusias, visoje šalyje garsias šeimas. Jeigu herojų biografijose bus tokių faktų – paminėsiu. Savo sampratoje regiu ilgai kartu gyvenančius, šeimą branginančius žmones, turėjusius mažiau ar daugiau svarbų darbą, užauginusius vaikus ir besidžiaugiančius anūkais, patyrusius sėkmes ir nesėkmes, praradimus, žodžiu, mūsų visuomenės daugumą vienijančias šeimas.
Į Naująją Akmenę mano herojai, dar nepažinę vienas kito, atvyko metų skirtumu – abiturientę Janiną tėveliai, ieškodami darbo ir buto, atsivežė 1970-aisiais, o Vytalis, tuometiniame Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete baigęs architektūros studijas, darbinę veiklą pradėjo 1971-ųjų rugsėjo mėnesį. Kupiškyje gimęs, bet vėliau ilgą laiką Telšiuose gyvenęs (ten ir Žemaitės vidurinę mokyklą baigęs) V. Buivydas prisimena, kad apgynęs diplomą turėjo galimybę rinktis darbo vietą, nes pažymiai buvę geri. Didmiesčio jaunas vyras nenorėjo, o mūsų miestas tiko kaip artimiausias iki Telšių, kur gyveno tėvai. Žemaičių sostinėje architekto etato nebuvo…
Visa publikacija kovo 19 d.
Saulius GAJAUSKAS