Finansų mokslo ąžuolas iš Kivylių

Lietuvos Mokslų akademijoje gimimo 100-ųjų metinių proga gražiai pagerbtas  Mokslų akademijos narys korespondentas, Vilniaus universiteto profesorius, mūsų kraštietis   Alfonsas  Žilėnas.

Pagarbą pelniusi asmenybė

Pirmiausiai visi susikaupė maldoje, paskui    profesoriaus atminimą pagerbė  jo amžinojo poilsio vietoje – Antakalnio kapinėse.  O prisiminimų popietė, kurią tiesiogiai transliavo Lietuvos bankas, surengta Lietuvos mokslų akademijos  konferencijų salėje. Profesoriaus  A. Žilėno gyvenimą ir veiklą prisiminė buvęs jo mokinys  dr. Vladas Terleckas, pabrėždamas asmenybės spalvingumą. Jis sakė, kad iš pagarbos niekas nėjo pas profesorių laikyti  egzamino nepasiruošęs. Priėmęs V. Terlecką dirbti į  katedrą, profesorius rizikavo, nes sovietinė valdžia   persekiojo dėl  brolio Antano Terlecko disidentinės veiklos. Profesorius A. Žilėnas buvo labai humaniškas, jam sekėsi  suburti studentų kolektyvą, o po A. Terlecko pasmerkimo 1980 metais, kiek galėjo,   V. Terlecką rėmė, drąsino, užsistojo.  Kovo 11-osios Akto signataras, socialinių mokslų daktaras  Stasys Kropas sakė, kad profesorius A. Žilėnas labai daug prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomos valstybės ekonomikos mokslo  pagrindų kūrimo. Prie namo, kuriame gyveno profesorius  A. Žilėnas, bus atidengta  memorialinė lenta.

Profesorius A. Žilėnas išugdė didelį būrį kompetentingų  finansų specialistų. Jo auklėtiniai  Stasys Kropas, Audrius Rudys, Vladas Terleckas ir Vilius Baldišis tapo Kovo 11-osios Akto signatarais, dirbo  Atkuriamame Seime ir prisidėjo prie  Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo.

Kliūtys  mokslo kelyje

Atminimo popietėj prisiminta, kad iškilusis mokslininkas  sovietiniais metais turėjo praeiti  nelengvą gyvenimo kelią. Gimė jis 1921 m. spalio 27 d.  Kivylių kaime. Kai baigė tris skyrius,  išlaikė stojamuosius egzaminus į Viekšnių progimnaziją, o po jos  1940 metais įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultetą studijuoti finansų ir bankininkystės mokslų. Studijas sutrukdė karas –  1943 m. vokiečiai uždarė Vilniaus universitetą ir tik po metų  jaunuomenė galėjo grįžti į studijas. 1945 m. būsimasis mokslininkas  pradėjo dirbti Vilniaus universiteto ekonominės geografijos katedros laborantu. 1951 m. A. Žilėnas baigė rašyti kandidatinę disertaciją apie tarpukario Lietuvos mokesčius ir gavo rekomendacijas ją ginti. Tačiau, tuo metu išaiškėjo, kad jo tėvas  politinis kalinys. Sovietinė valdžia sustabdė A. Žilėno disertacijos gynimą ir tik  po Stalino mirties disertaciją apgynė…

Visas Julijos SEJAVIČIENĖS rašinys lapkričio 6 d. numeryje

Nuotraukose: profesorius A. Žilėnas  (Lietuvos banko archyvas); atminimo renginyje kalba dukra Dalia; profesoriaus dedikacija.