Geriausia draugė

Koks, mano supratimu, yra geriausias draugas? Viskas labai paprasta. Nesvarbu, kada pasimatysime, kalbos nereikės pradėti nuo nežinomo gyvenimo fakto. Netgi po pusmečio pasimačius pasitikėjimo ir švelnumo jausmas nebus išnykęs. Ir viskas tęsis toliau, lyg matytumeis kiekvieną dieną. Branginu savo drauges. Ir labai seniai esame nustatę ribas, kiek gali „kainuoti“ draugystė. Matas paprastas, liaudies išminties pasufleruotas – paskolink draugui tiek pinigų, kiek nebus gaila, jei negrąžins. Draugystė, kad ir kaip nesinori to pripažinti, visiškai neparemta bendru ūkiu, cepelinų „mūrijimu“ ir pinigų skolinimu. Paremta bendrais gyvenimo nutikimais, žodžio laikymusi ir principu „duotas duotam“.

Kad ir kaip nepatogu prisipažinti, bet vis dažniau pagalvoju, kad iš besielių draugų, vis dėlto, geriausia mano draugė yra lova. Labai dažną kartą, kai slenku namo, galvoju tik apie ją: kaip išsitiesiu ant patogaus čiužinio, paspausiu TV pultelį, pasidėsiu šalia knygą (gal skaitysiu)  ir atsikąsiu obuolio. Viešpatie, koks primityvus, bet didelis malonumas. Kamavo mintis – kas buvo tas ypatingas žmogus, išradęs lovą? Paskaitinėjau ir radau, kad lova – bent iš dalies panaši į šiandieninę, buvo sukonstruota prieš 77 tūkstančius metų Afrikoje. Tikrai keista, nes dar šiandien lova nėra to žemyno gyventojų pagrindinis baldas, jie puikiausiai miega ant paklotų krūvos. Bet ačiū atradėjams.

Apie lovos reikšmę taip primityviai prisipažinau tik norėdama pasakyti, kad genialu visada yra paprasta. Štai Seimo narys Naglis Puteikis – primityvus ir paprastas iki plastikinio butelio lygio.  Kas ryškiausiai parodo tikrąją žmogaus vertę? Ogi dviejų eurų vertės apgaulė…

Visas Romos JONIKIENĖS rašinys šeštadienio numeryje