Gero darbo esmė nesikeičia
Papilės seniūnijos socialinės darbuotojos Rasos GRAIBUTĖS „papildomą“ darbą galėtume vadinti šių laikų knygnešyste. Esmė, ko gero, nepakitusi nuo devynioliktojo amžiaus. Tik šiandien knygnešiui nebegraso kalėjimu ir vaikšto jis trinkelių šaligatviais. Lankydama vienišus, neįgalius papilėniškius ir padėdama buityje, Rasa prieš tai užsuka į biblioteką.
Prieš porą metų svečiavausi Papilės K. Narščiaus bibliotekoje iškilminga proga, minėtas knygų namų jubiliejus. Džiaugtasi veiklomis ir žmonėmis, kurie į vieną visumą sulydo knygas ir žmones. Rasa Graibutė įvardinta pagalbininke svarbiame darbe – kad knyga pasiektų skaitytoją. Pirmiausia moteris pasmalsauja ar jos lankomi globotiniai mėgsta skaityti, sužino, kokio turinio literatūra patinka, tuomet pasiūlo „ką nors paskaityti“, o kito apsilankymo metu atneša knygą. Dažniausiai knygas parenka bibliotekininkės. Būna, kad pasiūlymą skaityti subrandina už namuose esamų knygų užkliuvęs žvilgsnis. Vadinasi, senjoras neabejingas knygai, gal skaitymas netgi buvo mėgstamas užsiėmimas.
Socialinė darbuotoja atvirauja, kad vienišiems, iš namų neišeinantiems žmonėms labai liūdna. Darbuotojo jie laukia labiau dėl bendravimo, o ne dėl paslaugų. Rasa atneša knygą… Žiūrėk, po kelių dienų žmogus paprašo dar… ir jau ne vienos, o kelių iš karto, kad ilgesnį laiką turėtų kuo užsiimti. „Pas dažną prie knygų pripratusį papilėniškį dabar einu ne patį mažiausią maišelį nešina, palieku po 4 – 6 knygas. Yra taip greitai skaitančių, kad romaną per dvi dienas įveikia,“ – pasakoja Rasa. Prisiminė moterį, kuri pavalgyti pamiršdavo. Rasa ateina padėti susitvarkyti, o šeimininkė dar nė pusryčių nevalgiusi.
Rasos knygnešystė pasitarnauja moteris – Papilėje visos skaitytojos – moterys…
Visas rašinys balandžio 12 d. numeryje
Roma JONIKIENĖ
Nuotraukoje Rasa (viduryje) su dukromis