Gimtojo kaimo istorijos puslapiai. Politinių permainų kryžkelėje (1)

 

Artėjantys dvidešimtojo amžiaus kataklizmai neaplenkė ir gimtųjų Daubiškių kaimo kraštiečių gyvenimo. Vos trejų metų laike papūtė nauji politiniai vėjai. 1939 metais, hitlerinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, pastaroji beveik išnyko iš politinio žemėlapio. Sovietų sąjunga tuo pačiu metu atsiėmė lenkų okupuotas vakarų Baltarusijos ir Ukrainos teritorijas bei Vilniaus kraštą. Vilnius buvo grąžintas Lietuvai. Pastarieji įvykiai ilgai istorijoje buvo balta dėme, kol nepaaiškėjo Molotovo – Ribentropo slaptas susitarimas. Neilgai lietuviai džiaugėsi grąžintu Vilniumi. 1940 metais po Stalino ultimatumo į Lietuvos teritoriją įžengė raudonoji armija ir Lietuvos nepriklausomybės nebeliko. Netrukus, 1941 metais, prasidėjo Antrojo pasaulinio karo naujas etapas – Vokietijos karas su sovietų sąjunga.

Kaip naujus sukrėtimus ir išbandymus atlaikė mūsų tėvai ir sodiečiai? O ką jie galėjo pakeisti? Teko prisitaikyti ir tęsti įprastą žemdirbio gyvenimą. Prieš pat karą iš mūsų kaimo į Altajaus kraštą buvo ištremta Julijos ir Kazimiero Pauksnių šeima su trimis vaikais. Žinome ir Papilės mokyklos vedėjo Prano Šliauterio tragišką likimą. Mokytoją įkišo į lagerį, iš kur nebegrįžo. Tai pirmosios aukos.

Netrukus, po vokiečių įsiveržimo, Lietuvoje prasidėjo birželio sukilimas prieš besitraukiančią  bolševikų valdžią. Papilėje, netoli tilto per Ventą, žuvo keturi sukilimo dalyviai. Bėgdami sovietai susprogdino kaizerininkų statytą tiltą. Į mūsų kraštą įžengę vokiečiai netoli Raudonskardžio , Kėvišo dauboje, sušaudė raudonarmiečius karo belaisvius. Naktį viena auka atsigavo. Prisikėlęs sužeistasis sugebėjo perbristi Ventos upę ir patekti į Skeibų vienkiemį pas Stefaniją Nociutę…

Igoris JAROŠEVAS

Visas rašinys gruodžio 6 d. numeryje

Sinkevičiaus (nors nesu tikras) nuotraukose:

Daubiškiečių bendruomenė prie Augustaičių vandens malūno. Būryje matome kauniškę G. Jarošovienę su sūnumis Kostu ir Olegu (pirmieji iš kairės). Nuotraukoje įsiamžinusi ir viekšniškė Klavdija Škerbienė su vyru Grigorijumi. 1934 metai

Grupelė kraštiečių ant Ventos upės akmenų netoli malūno užtvankos. 1938 metai