Gyvenimo ir politikos dėlionė

Lietuvos valstybės 100-mečio jubiliejiniais metais Savivaldybės merą Vitalijų MITROFANOVĄ kalbina žurnalistė Julija SEJAVIČIENĖ.

Keli fragmentai iš mero interviu:

2008-aisiais politikos veteranas Anicetas Lupeika, siūlydamas mane mero pareigoms, akcentavo mano jauną amžių ir teisininko išsilavinimą. Politikoje buvau naujokas, tačiau ryžto pateisinti į mane dedamas viltis turėjau.

Kuriuos apdovanojimus išskirtumėte savo karjeroje? Ir tuose apdovanojimuose, kuriuos gavome, ir tuose, kurių sieksime, yra mūsų visų siekių, vizijų, darnaus darbo rezultatas.

Dešimtį metų Jūs Akmenės savivaldybės meras. Sunkiausias buvo pirmasis etapas… Trečia kadencija man brangi tuo, kad rajono gyventojai merą rinko tiesiogiai.

Iš kokių politikų mokėtės, sėmėtės diplomatijos meno? Iš Akmenės krašto socialdemokratų lyderės Eugenijos Meškienės, iš tokių mohikanų kaip A. Lupeika, Z. Paulikienė, A. Nicius, P. Zaramba ir iš kitų.

Paatviraukite, ar dalyvausite merų tiesioginiuose rinkimuose? Taip. Dar vasario mėnesį socialdemokratai patvirtino mane kandidatu į merų tiesioginius rinkimus…

Didžiausia Jūsų svajonė?Mažiausiai mąstau apie asmenines svajones, nes nuolat gyvenu kitų žmonių siekiais, svajonėmis, problemomis, bėdomis. Viena iš didžiausių, beveik nerealių, svajonių pildosi – į Akmenės kraštą ateina UAB „Vakarų medienos grupė“. Tai prilyginama stebuklui.

Niekada nesame kalbėję apie Jūsų pavardę. XVIII šimtmečio pabaigoje stačiatikius trėmė į Rusijos pakraščius. Taip ir atsidūrė mano proproseneliai Lietuvoje. Lietuva – mano gimtoji žemė. Aš didžiuojuosi Lietuva, jos šlovinga praeitimi, tautos tvirtybe. Džiaugiuosi, kad mano, mano artimųjų gyvenimas telpa Lietuvos valstybės 100-mečio atkarpoje.Visas tekstas šeštadienio numeryje. Autorės nuotraukos