Gyvenimo prasmės ženklai
Visada jautri žydų genocido ir žydų gelbėjimo tema. Dalis lietuvių okupacijos metais dalyvavo nacių surengtose egzekucijose. Kita dalis lietuvių rizikavo savo gyvenimu ir gelbėjo į mirties mėsmalę patekusius žydų tautybės žmones. Tarp pasaulio teisuolių yra ir akmeniškių. Šis pasakojimas – apie mūsų krašto šeimą, ištiesusią pagalbos ranką žydų šeimai.
Laikas nokina vaisius
Sodybos nebėra. Laikas, tarsi negailestinga erozija, ištrynė iš geografinės vietos Kalendrų šeimos buveinę Žarėnų miškų laukymėje. Likęs tiktai nežinia kokio senumo ąžuolas bei sutrupėjusiais rentiniais šulinys. Ir obelys. Seniai niekas jų šakų nepjausto ir netręšia, o štai obuoliai, sulaukę rudens rankos, pradeda dusliai bumbsėti į nepjautos žolės patalą.
Kruopiuose gyvenanti Morta JAKUTIENĖ (kalbėjausi, kai ji buvo gyva, dabar jau išėjusi į Amžinybę, aut. pastaba) – viena iš septynių Žarėnų miškuose kadaise gyvenimą kūrusių Monikos ir Andriejaus Kalendros vaikų. Ji sako, kad gyvenimas – kaip ta obelis, užsilikusi tėvų sodyboje, brandina ir nokina vaisius. Nedaug nuo žmogaus valios priklauso, kada tas obuoliukas nukris, kokio dydžio išaugs, kokiomis spalvomis saulė nudažys jo šonus.
Praėjo visas ilgas jos gyvenimas, kol tėvo sodinti gyvenimo medžiai ėmė duoti neregėtus dėkingumo vaisus. Morta Jakutienė 1997 metais kartu su seserimi N. Žiauriene Prezidentūroje priėmė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimą, skirtą tėvui po mirties. Paskui tokį apdovanojimą gavo ji su seserimi Zofija Levinskiene iš Žagarės. Šių iškilmių nesulaukė trečioji sesuo – Nijolė Žiaurienė. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ji apdovanota po mirties. Po mirties apdovanojimas skirtas ir jų motinai Monikai Kalendrienei.
Vokiečių okupacijos metais aštuoniolikmetė Morta ir jos seserys kartu su tėvu gelbėjo žydus.
Sodybos paslaptis
Atokioje nuo žmonių akių vietovėje, miškuose tarp Žarėnų ir Kruopių jų sodyboje, sudėtingais okupacijos ir žmonių kovos dėl išlikimo sąlygomis, Kalendros buvo priglaudę 6 žydų tautybės asmenis – tris suaugusius ir tris vaikus. Lietuvio Andriejaus Kalendros didžiulėmis pastangomis pavyko išgelbėti Gordimerių šeimą. Vienas iš jų – George Gordimeris – gyvendamas JAV, yra pasakojęs, kokiu nuoširdumu su jo tėvais ir artimaisiais pasidalijo Kalendros. Ir už Atlanto, ir Kruopiuose saugomos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip Morta Kalendraitė-Jakutienė perduoda tėvui Icikui Gordimeriui sūnų Seimour, Kalendrų lietuviškai vadintą Simu.
Prisimindama anas rizikos ir baimės kupinas dienas, Morta Jakutienė man yra pasakojusi, kad žydų gelbėjimui pasitarnavo tam metui palanki Latvijos kaimynystė. Gordimerių vaikus A. Kalendra buvo išmokęs: jeigu kas nors pasiteiraus, kas jūs esate, atsakykite: “Mes esam iš Latvijos, mes Latvijos piliečiai“. Dėl visa ko vaikus buvo pramokęs keletą latviškų frazių…
Visas rašinys kovo 18 d. numeryje
Julija SEJAVIČIENĖ
Autorės nuotraukose:
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus ordininkė šviesaus atminimo Morta Jakutienė; iš šeimos asmeninio archyvo perpaveiksluotas Andriejaus Kalendros portretas
