In Memoriam bendrovės veteranui

VINCAS MONTVILA

(1931 03 02-2017 01 13)

AB „Akmenės cementas“ bendruomenėje  skaudi netektis – 2017 metų sausio 13 dieną  nutrūko inžinieriaus, buvusio ilgamečio cemento įmonės direktoriaus pavaduotojo, ilgamečio cemento bendrovės Valdybos   nario Vinco MONTVILOS gyvenimas. Ši žinia buvo netikėta, nes  V. Montvilą pažinome kaip energingą, praktikuojantį sveiką gyvenimo būdą ir sportuojantį  žmogų.   Deja, mirtis nesirenka, išplėšia iš gyvųjų tarpo brangius ir reikalingus žmones.

Vincas Montvila gimė ir mokėsi Marijampolės rajone, inžinerijos studijas baigė tuometiniame  Kauno politechnikos institute. Gavęs kvalifikuoto inžinieriaus diplomą 1955 metais su paskyrimu atvyko dirbti į tuometinę Akmenės cemento gamyklą. Cemento įmonė buvo pirmoji ir vienintelė jo darbovietė. Besikuriančiai  ir besiplečiančiai  cemento gamyklai labai reikėjo tokių skvarbios minties specialistų, koks buvo V. Montvila. 1958 metais jį paskyrė   techninio skyriaus viršininku. Kartu su bendraminčiais  jis gilinosi į gamybos procesus, siekė juos patobulinti, kad gamykla dirbtų efektyviau, kad lengvėtų darbininkų darbo sąlygos. V. Montvilai kartu su dar keliais cemento įmonės kūrybinės minties žmonėmis buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo ir racionalizatoriaus vardas, jie tapo valstybinės premijos laureatais.  1962 metais Vincas Montvila jau vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas,  nuo 1966 metų – cemento gamyklos direktoriaus pavaduotojas kapitalinei statybai. Jo išmanymo, įžvalgų labai reikėjo cemento įmonės ir cementininkų mieto plėtotei. V. Montvila buvo vienas iš iniciatorių Naujojoje Akmenėje pasatyti sporto rūmus, individualių gyvenamųjų namų kvartalą, darbininkams – profilaktoriumą. Neišvardinsi visų objektų, kur liko inžinieriaus ir gamybos plėtros iniciatoriaus Vinco Montvilos darbo  ir minties pėdsakų. Cementininkų bendruomenė pažino jį kaip atsakingą darbuotoją, kaip plačios erudicijos,  viskuo besidomintį ir svetingą žmogų.  1988 metais jis tapo įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoju. Tik stebėtis reikėjo, kaip jis visur suspėdavo, kaip stengėsi viską padaryti iki galo kruopščiai. Po cemento įmonės privatizavimo V. Montvila tapo  akcininku, kelerius metus buvo  bendrovės  Valdybos narys. Iki paskutinės gyvenimo valandos domėjosi cemento bendrovės reikalais ir rūpesčiais. Praėjusių metų pabaigoje už didžiulius nuopelnus plėtojant cemento pramonę Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmai V. Montvilą apdovanojo „Darbo žvaigždės“  medaliu.

Atokiame  Akmenės  krašte liko  Vinco  Montvilos jaunystė, čia šaknis įleido jo gyvenimo medis. Kartu su žmona Janina, buvusia ilgamete cemento įmonės darbuotoja, gyveno įmonės ir jos darbuotojų,  miesto ir jo gyventojų  ateitimi. Daugybei žmonių jie yra padėję, patarę, ištiesę tėvišką ranką.  Ne be tėvų  pavyzdžio abu jų sūnūs pasirinko silikatinių medžiagų pramonės aukštųjų mokslų studijas ir darbą cemento bendrovėje. Praėjusiais metais staigi ir netikėtai tragiška mirtis iš gyvųjų išplėšė sūnų Edmundą, palikdama skaudžią netekties žaizdą šeimai ir mūsų akcinei bendrovei. Dabar mirties ranka sustabdė Vinco Montvilos gyvenimo žingsnį…

 Liūdime netekę cemento bendrovės veterano, puikaus  žmogaus. Tariame nuoširdų atjautos žodį žmonai Janinai, sūnui Vytautui, anūkams, visiems artimiesiems. Cementininkų bendruomenė saugos šviesų Vinco Montvilos  atminimą.

AB „Akmenės cementas“ administracija 

 

 UŽUOJAUTA

————————————————————————————————————————

Ilgamečio cemento įmonės inžinieriaus ir vieno iš vadovų Vinco MONTVILOS mirtis yra skaudi  netektis AB „Akmenės  cementas“ bendruomenei, ypač velionio šeimai  – žmonai Janinai, sūnui  Vytautui bei artimiesiems. Priimkite mano nuoširdžią užuojautą ir palinkėjimą dvasinės stiprybės. Akmenės krašto žmonės ilgai saugos  šviesų V. Montvilos atminimą.

Pagarbiai – Lietuvos Respublikos Seimo  narys Valius ĄŽUOLAS


Paskutinė stotelė žemėje

Mirtis į Amžinybę išsivedė inžinierių, ilgametį  AB „Akmenės  cementas“ vieną iš vadovų   Vincą MONTVILĄ.

Suvalkijos lygumų jaunuolis, Kauno politechnikos institute baigęs aukštuosius mokslus, 1955 metais  su paskyrimu atvyko dirbti į cemento įmonę.  Atvyko ir visam gyvenimui pasiliko.  Vincas Montvila mūsų krašte įspaudė gilius pėdsakus.  Su juo siejama Naujosios Akmenės sporto rūmų,  sanatorijos, daugybės gyvenamųjų namų, skirtų cementininkams, statyba.

Vincas Montvila su žmona Janina visą savo gyvenimą paskyrė cemento įmonės  ir mūsų krašto raidai. Santuokoje išgyvenę daugiau kaip 55 metus, jie išaugino du sūnus. Ir sūnūs  į cemento įmonę atėjo tėvų pramintu taku.   2016 metų balandžio mėnesį mirtis netikėtai išsivedė sūnų Edmundą, dirbusį AB „Akmenės cementas“ gamybos  direktoriumi. ..

Šį savaitgalį šalia sūnaus amžinojo poilsio atgulė ir Vincas Montvila. Su šviesiais prisiminimais apie ilgą ir prasmingą jo  profesinį kelią  laidotuvių namuose rymojo daug   draugų,  su kuriais mokėsi Kauno politechnikos institute, su kuriais kartu dirbo cemento įmonėje. Daug  cementininkų veteranų ir miesto gyventojų  dalyvavo šv. Mišiose, kurias  aukojo dvasininkas  J. Meškauskas.

 Sekmadienį laidotuvių namuose buvo pašarvota urna su V. Montvilos kremuotais palaikais.  Į Stipirkių kapines  velionį lydėjo artimieji, giminės,  šeimos draugai, kaimynai, cemento įmonės veteranai, buvę ir dabartiniai vadovai, darbuotojai , pažįstami. Tai  tie žmonės, kurie gerbė ir pripažino  Vincą Montvilą – sumanų vadovą, pareigingą ir tvarkingą žmogų, sporto ir  gamtos mylėtoją.  

Prie kapo duobės atsisveikinimo žodį tarė AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius A. Zaremba.  Žemės lopinėlį, po kuriuo amžinojo poilsio atgulė Vincas Montvila,  nuklojo baltų rožių žiedai, ant jo sušvito  žvakių šviesa. Tebus jam lengva mūsų krašto žemelė.

 Vincą Montvilą  į  paskutinę  kelionę lydėjo  S. ir V. Anužiai, A. ir S. Tamuliai, A. ir A. Klimai, J. Žąsytienė, O. Mažeikienė, N. Vanagienė,  R. ir V. Kvedarai,  A. Ivanausko šeimos nariai, daugybė kitų draugų ir bičiulių – jie kelis dešimtmečius dirbo ir gyveno greta.  Mirtis išsivedė Žmogų, o štai su gyvaisiais liko atminimas, kuris neįrašomas į granito plokštę. Atminimą saugo  širdies kalba.

Julija SEJAVIČIENĖ

Akimirka V. Montvilos  amžinojo poilsio vietoje

 

„Vienybės“ sausio 18 dienos numeris