Iš Naujosios Akmenės trečiojo amžiaus universiteto rankraščių (2)

 

Apie metą, kai mokėsi  darbininkai

Naujosios Akmenės trečiojo amžiaus universiteto kraštotyrininkų rankraščių segtuvus svariai  papildė  Stanislovas Kazimieras TAMULIS.  Jis – buvęs  AB „Akmenės cementas“ kapitalinės statybos skyriaus viršininkas, keletą metų dirbo dėstytoju Vilniaus technologijos technikumo Naujosios Akmenės filiale. Keli šimtai darbininkų tapo kvalifikuotais specialistais, sėkmingai vadovavo atskiriems barams. S.K. Tamulis Trečiojo amžiaus universitetui pateikė ne tik savo prisiminimų, jis taip pat užrašė pluoštą Lietuvos nusipelniusios mokytojos  O. Markevičienės prisiminimų apie mokyklos istoriją. Augenija Gailutė Tamulienė, buvusi  medicinos darbuotoja, į kraštotyros aplankus deda prisiminimus apie cementininkų miesto medicinos įstaigų raidą. Ačiū Tamuliams  už neįkainojamą darbą!

Kviečiu į prisiminimų labirintą, po kurį vedžioja Stanislovas Kazimieras Tamulis.

Julija Sejavičienė

Žurnalistė, Akmenės rajono Garbės pilietė

 

VERŽLAUS  LAIKO TĖKMĖJE

  Stanislovas Kazimieras TAMULIS

Apie kolegas dėstytojus

Technikume  susipažinau su  iš cemento gamyklos atėjusiais  dėstyti naujais  specialistais ir tai sėkmingai dariusius  keletą metų. Cemento gamyklos konstruktorius Sigitas Žalneravičius   technikume ne tik  puikiai dėstė kursą  „procesai ir aparatai“, bet ir žavėjo  savo elegancija,  inteligencija, laikysena, apranga, žiniomis, domėjimusi daugeliu kitų dalykų – sportu, teatru, išradyba. Kapitalinės statybos skyriuje kartu su manimi dirbęs  Petras Žąsytis dėstė cheminės technologijos kursą.  Jis  stebino  sugebėjimu įteigti  klausytojams dėstomų dalykų  didelę reikšmę  kasdieniniame gyvenime ir veikloje. Be to, jis buvo vienas iš retesnių asmenų, mokančių vokiečių kalbą. Visus žavėjo  paprastumu, geranoriškumu, linksmumu, kritišku požiūriu į viską, kantrybe, šmaikštumu, darbštumu, gražiu balsu. Niekuomet nesiskundė gyvenimo sąlygomis, nors jau su pagausėjusia šeima glaudėsi viename iš trijų kambarių bute kartu su broliu ir choro „Cementininkas“ įkūrėju Antanu Kaminsku.  Petras Žąsytis nuėjo gražų karjeros  kelią  – nuo meistro iki  cemento gamyklos direktoriaus pavaduotojo.

Iš cemento gamyklos į technikumą atsiųstas Juozas Grušas buvo  neseniai baigęs Kauno politechnikos  institutą  ir dalijosi    mechanikos  kurso žiniomis. Nemėgo daug kalbėti,    mintis dėstė  aiškiai, glaustai. Laisvalaikiu grojo muzikos instrumentais, mėgo žaisti šachmatais.  Dėstė ir  cementininkė  cheminės technologijos specialiste  Jadvyga  Paškauskaite. Be filialo direktorės,  įstrigo atmintin  matematikos dėstytoja  Birutė  Čepulytė – Laureckienė, kartais  gana  kritiškai  vertinusi  neseniai  į  pirmą kursą stojusių (buvo priimami nebaigę 10 klasių)  kai kurių  moksleivių  matematikos žinias ir su tuo susijusias „bėdas“. Visada linksmo, optimistiško būdo pedagogė labai stengėsi, kad į mokslų kalnelį galėtų kopti ir atsiliekantys.   Vidurinėje mokykloje matematiką dėstęs  Stasys  Kuprys technikume  dėstė fiziką, buvo griežtas, tikslus…

Visas rašinys liepos 29 d. numeryje

Julijos Sejavičienės nuotraukoje – technikumo moksleivių susitikimas 2015 m. S. Tamulis viršutinėje eilėje pirmas kairėje. Keli asmenys jau išėję amžinojo poilsio…

Pabaiga. Pradžia Nr. 57