Ką reikia daryti, kad žmogus dirbtų

Šiandien tai toks pat aktualus klausimas, koks labai senais laikais buvo tragedijos herojaus šūksnis: „Būti ar nebūti“. Skirtumas tas, kad žmonės, klausdami „Būti ar nebūti“, tūkstantmečius žinojo – be darbo nebus duonos. Keista, bet per tris dešimtmečius gyvenimas taip apčiuopiamai pagerėjo, kad duonos problema dingo: ar dirbsi, ar nedirbsi, duonos bus. Socialinio saugumo sistema sutvarkyta taip: kiekvienas politikas prakalbą pradeda sakiniu „pasirūpinsiu nuskriaustaisiais“… O tu jau atsirink – esi nuskriaustasis ar laimingasis.

Motyvuos ir įkalbinės. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo nauja tvarka, turėsianti motyvuoti ilgai nedirbusį asmenį pagaliau užsidirbti duonai, būstui…gal automobiliui. Kai naujieji nutarimai dar tik buvo svarstomi, dešimtmečius su bedarbiais kontaktavę specialistai sakė – nepavyks. Mat ne kartą mėginta „paveikti, motyvuoti, įkalbėti“ pašalpas kaip gyvenimo būdą pasirinkusius žmones, bet retai pavykdavo.  Dabar šūkis skamba taip: darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Reikia mažiausiai keturių tarnybų, kurios turėtų įrodyti, kad dirbti būtina. Taigi, savivaldybė, Užimtumo tarnyba, psichologai, socialiniai darbuotojai ir dar padės darbdaviai, užsiims įtikinėjimu.

Pirmieji žingsniai. Užimtumo tarnybos Akmenės skyriaus vadovas A. Rudys sako, kad naujieji įstatymai taikomi asmenims, kurie stokoja motyvacijos, įgūdžių, kurie seniai nedirbo ir „iškrito“ iš darbo rinkos. Juk technika, priemonės, galimybės iš esmės pasikeitė. Yra žmonių, kurie savimi taip labai nepasitiki, kad nebedrįsta ieškotis darbo…

Visas rašinys liepos 23 d. numeryje

Roma JONIKIENĖ