Kaip gyvenama kaime

Nori žinoti – nuvažiuok, susitik, pasikalbėk. Šią taisyklę sau ir pritaikiau. Kitu reikalu (buvau sutarusi su Vegerių kaimo seniūnaičiu susitikti ir pasikalbėti apie baltai dulkantį skaldos kelią), apsilankiusi minėtame kaime, tuo pačiu nutariau „nušauti“ antrą zuikį. Pasidairyti kaip kaime gyvenasi. Juolab, kad Antano ir Irenos RAUDŽIŲ porą kas sekmadienį matau rajono centro turguje prekiaujant daržovėmis, augaliukais.

Tiek Irenai, tiek Antanui ši santuoka antroji. Abiejų vaikai užaugę, savarankiški. Juodu kartu jau aštuoneri metai. Irena daug metų dirbo įvairiose draudimo kompanijose, vadovavo joms, tačiau ūkio darbai ir oficialios pareigos sunkiai suderinami dalykai – kažkuri viena veiklų nukenčia. Tad Irena Raudienė apsisprendė ūkininkauti.

Antanas dirba 30 hektarų, daugiausia augina grūdines kultūras. Apsodina keturis hektarus bulvėmis. Bulvių derlius –  vienas iš uždarbių. Tik Raudžiams taip pat kaip visiems ūkininkams – niekada nežinosi, kokie bus metai. Praeitų metų bulvių derlių sėkmingai išpardavė rudenį, tuo džiaugėsi. Šį pavasarį, pradėję prekybą turguje, atkreipė dėmesį į sėklinių bulvių kainą ir nustebo, kad labai didelė

Romos Jonikienės rašinys šeštadienio balandžio 27 d. „Vienybėje“.