Kodėl gyvenu čia

Šeima pančioja tvirčiausiais saitais

Edgaras SILVAŠKO baigė Akmenės gimnaziją, aukštuosius mokslus Vilniuje ir sugrįžo…į namus. Sugrįžo mokytojauti. Edgaro žmona Neringa taip pat akmeniškė, atsisakiusi karjeros sostinėje. Kai Vilniuje Neringai įteikė kirpėjos diplomą – prestižinis salonas atvėrė duris – pasiūlė darbą. Bet sprendimas jau buvo priimtas. Visai neseniai Edgaras Silvaško pakeitė darbo vietą – iš Akmenės gimnazijos perėjo dirbti į Švietimo, kultūros ir sporto skyrių. Priežastis paprasta – gimnazijoje mažėja moksleivių, tuo pačiu mokytojams mažėja pamokų. „Mokytojo darbas nebenuspėjamas, jei vienais mokslo metais alga buvo 600 eurų, tai kitais gali uždirbti tik 400 eurų.

Edgarui 29 – eri, žmonai Neringai 25 –eri, sūneliui bus dveji. Mūsų kraštas Silvaškoms jau kelių kartų namai. Na, imigrantas tik tėvas – Akmenės seniūnas Vladimiras Silvaško, Edgaro mama taip pat akmeniškė, visus kitus narius šeima tvirčiausiomis virvėmis pančioja Akmenėje. Netgi Edgaro sesę Viktoriją Akmenė „pririšo,“ nors jos šeima gyvena Klaipėdoje. „Mums labai svarbus ryšys su šeima. Nors sesers Viktorijos šeima gyvena uostamiestyje, tačiau visada randa laiko atvažiuoti į Akmenę, į kiekvieno šeimos nario gimtadienį bei visas kitas mūsų šeimai svarbiausias šventes. Šeima susiburia ir per miesto šventes, juk jos labai svarbios mūsų tėvui. Tad mums Akmenė yra ir šeimos susibūrimo centras. Gyvendami čia jaučiame palaikymą ir pagalbą iš savo tėvų, artimųjų“, – nuoširdžiai apie šeimos ir gimtinės svarbą kalbėjo Edgaras. 

Roma JONIKIENĖ

Visas rašinys – šeštadienio „Vienybėje